V.Putinas apsiskelbė Gruzijos teisėju ir budeliu (video)

"Interfax", AP, BBC ir lrytas.lt inf.
V.Putinas taip pat agresyviai teisino sprendimą įsiveržti į Gruziją ir sakė, jog Rusija turėjo imtis veiksmų po to, kai gruzinai rugpjūčio 8-ąją atakavo Pietų Osetiją.
„Žinoma, buvome priversti atsakyti, kaipgi kitaip? Ar gal mums šiuo atveju reikėjo nusišluostyti kruvinus snarglius, kaip tokiais atvejais sakoma, ir nulenkti galvą?“ - klausė jis.
V.Putinas dažnai vartoja itin vaizdingus posakius, o nosies turinys yra jo mėgstama tema.
Užsipuldamas Vakarus, kurie kėlė klausimus dėl pernelyg didelės Rusijos jėgos panaudojimo, jis per susitikimą su tarptautinio diskusijų klubo „Valdaj“ nariais sakė, jog nereikėjo tikėtis, kad Rusija atremdama amerikiečių parengtą gruzinų armiją panaudos „kišeninį peiliuką ar laidynę“.
V.Putino atsakymas į britų laikraščio „The Guardian“ korespondento klausimą apie Rusijos atsako adekvatumą visus išmušė iš vėžių. „Mane stebina tai, kokia galinga Vakarų propagandinė mašina. Tai ant jokio kurpalio netelpa, bet vis dėlto telpa“, - pareiškė premjeras.
Žurnalisto akyse pastebėjęs abejones, jis pratęsė: „Jūs ką, norite, kad mes ten mosuotume kišeniniu peiliuku ar iš laidynės šaudytume?“.
Tačiau tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Human Rights Watch“ kaip tik pranešė, kad Gruzijos puolimas pareikalavo daug mažiau žmonių aukų nei buvo tvirtinama.
Organizacija ketvirtadienį nurodė, kad per praėjusio mėnesio karą Pietų Osetijoje žuvo mažiau kaip 100 civilių gyventojų. Rusija ir jos sąjungininkai Pietų Osetijoje tvirtino, kad regione žuvo maždaug 1,5 tūkst. taikių gyventojų.
V.Putinas taip pat sakė, jog Vakarai klysta manydami, kad Rusija siekia vėl pajungti buvusias sovietines respublikas: „Kad ir kaip gąsdintų įvykiais Kaukaze, vis dėlto puikiai supranta, kad Europos tai niekaip nepaveiks“.
„Neturime jokių imperinių ambicijų, kuriomis mus bando apkaltinti, ir neturėsime“, - pažymėjo V.Putinas, kreipdamasis į Vakarų ekspertus Rusijos klausimais.
Premjeras nurodė, kad respublikų išėjimas iš SSRS buvo įmanomas tik pačios Rusijos dėka. „Jeigu nebūtų buvę Rusijos pozicijos, SSRS gyvuotų iki šiol. Mes tokį sprendimą priėmėme seniai, neturime jokio noro ir jokio pagrindo kėsintis į buvusių SSRS respublikų suverenitetą“, - sakė jis.
Tai, kad Rusija neturi imperinių ambicijų, V.Putinas sako bene pirmą kartą po konflikto Gruzijoje. Jis taip pat pakartojo Rusijos valdžios pastarojo mėnesio teiginius, tarp jų - pareiškimą, kad Europos šalių pozicija nėra savarankiška.
„Nenoriu nieko įžeisti, bet šiandien Vakarų Europa neturi savos užsienio politikos linijos. Rusija tokioje santykių sistemoje funkcionuoti negali ir nefunkcionuos“, - sakė jis ir pabrėžė, kad būtina atsisakyti JAV dominuojamo vaidmens pasaulyje.
V.Putinas taip pat sakė, kad nesvarsto galimybės prisijungti P.Osetiją.
„Mes nesvarstome klausimo apie jos (Pietų Osetijos) priėmimą į Rusijos Federaciją", - V.Putino žodžius citavo vienas „Valdaj" atstovas.
Rusijos premjeras pridūrė, kad Pietų Osetijos nepriklausomybės pripažinimas buvo būtinas žingsnis.
Anksčiau dieną Pietų Osetijos separatistų lyderis Eduardas Kokoity iš pradžių pareiškė, kad jo vadovaujamas regionas po praėjusio mėnesio konflikto Gruzijoje taps Rusijos dalimi.
„Taip, be abejo, mes įeisime į Rusijos sudėtį ir neketiname daryti jokios nepriklausomos Osetijos, nes istoriškai taip susiklostė, mūsų protėviai taip pasirinko", - sakė jis Sočyje.
Bet netrukus pareiškė, kad jo komentarai buvo ne taip suprasti.
„Turbūt mane ne taip suprato. Neketiname atsisakyti savo nepriklausomybės, ... gautos didžiulių aukų kaina ... Pietų Osetija neketina įeiti į Rusijos sudėtį", - sakė E.Kokoity.
„Esame dėkingi Rusijai už tai, kad ji išgelbėjo mūsų liaudį, ir ketiname kurti su Rusijos Federacija pačius glaudžiausius tarpvalstybinius santykius", - sakė E.Kokoity, tačiau paaiškino: „Planuojame glaudesnius santykius su Rusija užmegzti Pietų Osetijos įstojimu į Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginę valstybę".
Rusijos vyriausybės vadovas Sočyje su užsienio žurnalistais ir politologais susitiko klube „Valdaj“ - Kremliaus remiamame ir kasmet vykstančiame forume, kuriame jis pastaraisiais metais visada būdavo pagrindinis svečias.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.