„Pleišto kalimas išlieka pagrindiniu Rusijos tikslu, kurio įgyvendinimui
turi būti pasipriešinta. Geriausiai tai gali būti padaryta susitelkiant į
Šiaurinį Rusijos sparną, kur Aljansas yra vieningas ir santykinai stiprus.
Tuo tarpu nevertėtų veltis į naujus ginčus dėl NATO ateities Kaukazo regione
ir Ukrainoje“, - įtakingame Amerikos dienraštyje „The Washington Post“ rašo
apžvalgininkas Jimas Hoaglandas.
Jo teigimu, NATO lyderiai turėtų teikti aiškią pirmenybę diskusijoms su
Suomija apie pastarosios perspektyvą prisijungti prie NATO. Pasak jo,
oficialusis Stokholmas taip pat leidžia suprasti, kad Suomijai įsiliejus į
NATO, ja pasekti galėtų ir Švedija.
Pasiremdamas JAV ambasadoriaus prie NATO Kurto Volkerio žodžiais,
J.Hoaglandas tvirtina, kad Aljansas turėtų stiprinti Baltijos šalių
gynybinius pajėgumus.
„Be perspėjimo surengtos pratybos su Baltijos šalimis būtų vienas iš būdų
patraukti Rusijos dėmesį“, - sako apžvalgininkas.
Šie žingsniai, anot jo, būtų kur kas efektyvesni, nei perdėm politinės
kadenciją baigiančio JAV prezidento George W.Busho
pastangos, kaip kad pastarasis jo bandymas balandį vykusiame NATO viršūnių
susitikime užstoti Gruzijos ir Ukrainos narystę Aljanse.
JAV prezidento administracijoje, pasak apžvalgininko, verda karšti
debatai, ar teikti prioritetą iniciatyvoms vadinamajame Šiauriniame sparne
ar bandyti politiškai ir kalbomis Rusijai pasipriešinti Gruzijoje.