Nusprendusi surizikuoti dėl prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo
Europa „iš naujo įvertins situaciją Baltarusijoje, atsižvelgdama į
parlamento rinkimus“ ir bus „pasirengusi iš naujo nagrinėti suvaržymo
priemones, galiojančias Baltarusijos pareigūnų atžvilgiu“, jei Europos
Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ESBO) stebėtojai pozityviai
įvertins rugsėjo 28-osios balsavimą, sakoma ministrų galutinio pareiškimo
projekte.
ES taip pat gali imtis „pozityvių ir konkrečių priemonių“ dėl būsimos
prekybos ir kultūrinių projektų, be to, siūlys perspektyvą įtraukti
Baltarusiją į savo „kaimynystės politiką“, pagal kurią būtų smarkiai
padidinta finansinė parama šiai valstybei.
1997 metais ES įšaldė visus susitikimus su baltarusių pareigūnais, kurių
rangas aukštesnis kaip ministro pavaduotojo, o 2006-aisiais į asmenų,
kuriems draudžiama išduoti vizas, sąrašą, įtraukė 41 Baltarusijos pareigūną,
tarp jų - prezidentą A.Lukašenką ir rinkimų komisijos pirmininkę Lidiją
Jarmošiną.
2007 metais ES išbraukė Baltarusiją iš savo prekybos partnerių, kuriems
taikomi maži muito mokesčiai, registro, nes Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė
darbo organizacija pasiskundė dėl profesinių sąjungų veiklos suvaržymų.
Santykiai kiek atšilo Baltarusijai rugpjūtį paleidus tris politinius
kalinius, tarp jų - opozicijos lyderį Aleksandrą Kazuliną, kuris iš
A.Lukašenkos sąjungininko virto jo kritiku ir susilaukė didelės prezidento
nemalonės. Baltarusija taip pat atsisakė pripažinti atsiskyrusių Gruzijos
regionų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, nors tai padaryti
spaudė Rusija.
ES pasiūlymas dėl sankcijų buvo kruopščiai parengtas per du atskirus,
praėjusią savaitę įvykusius Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro
Vaitiekūno ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio
susitikimus su Baltarusijos užsienio reikalų ministru
Sergejumi Martynovu.
Tačiau ES nėra linkusi pirma laiko suteikti teisėtumą A.Lukašenkos
režimui ir atmetė Europos Komisijos pasiūlymą pirmadienį pakviesti į
Briuselį S.Martynovą, vietoje to pakviesdama A.Kazuliną ministrų susitikimo
užkulisiuose susitikti su bloko pareigūnais.
„Santykiai su šalimis, kurios nėra Atėnų demokratijos, visada politiškai
rizikingi“, - savaitgalį lenkų dienraščiui „Dziennik“ sakė R.Sikorskis,
pažymėdamas, kad ES valstybės turi reikalų su kitomis nedemokratinėmis
šalimis, tokiomis kaip Saudo Arabija.
„Politikoje retai galima sulaukti sėkmės nerizikuojant“, - pridūrė jis.
Ministras po praėjusios savaitės susitikimo su S.Martynovu neslėpė
pasitenkinimo perspektyva, kad Baltarusiją galima atitraukti nuo Rusijos ir
pastūmėti Vakarų link. Tas susitikimas vyko Belovežo girios rezidencijoje,
kur buvę šios šalies, Rusijos ir Ukrainos lyderiai 1991 metais susitarė
padaryti galą sovietų valdžiai.
„Buvo gana malonu sėdėti tame pačiame kambaryje, kur prezidentas
(Stanislavas) Šuškevičius su Borisu Jelcinu ir Leonidu Kravčuku pasirašė
Sovietų Sąjungos išformavimo aktą“, - sakė R.Sikorskis.