J.de Hoopas Schefferis tai pareiškė interviu „Financial Times“, kelios
valandos prieš tai, kai turi su NATO misija nuvykti į Gruziją ir
pademonstruoti paramą šiai narystės Aljanse siekiančiai valstybei, kurios
pajėgas rusai sutriuškino per praėjusio mėnesio karą.
Pasak generalinio sekretoriaus, Rusijai leista toliau laikyti savo
pajėgas Gruzijos separatistiniuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose,
pažeidžiant ankstesnį planą, kuriam tarpininkavo ES šiuo metu
pirmininkaujanti Prancūzija ir kuriuo buvo siekiama atkurti prieškarinį
status quo.
„Jei rusai lieka Pietų Osetijoje su tokiomis didelėmis pajėgomis,
nelaikau to grįžimu prie ano status quo, - sakė J.de Hoopas Schefferis. -
Rusijos pajėgų laikymo Pietų Osetijoje ir Abchazijoje pasirinkimas nėra
priimtinas“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę,
po to, kai buvo sudarytas susitarimas su ES, sakė, kad Maskva Pietų
Osetijoje ir Abchazijoje laikys maždaug 7,6 tūkst. savo karių - dvigubai
daugiau nei laikė iki karo.
„Leiskite pasakyti, kad (S.Lavrovo pareiškimą) labai sunku pakęsti“, -
pareiškė J.de Hoopas Schefferis.
Rusijos intervenciją į Gruziją pasmerkė tarptautinė bendrija, kuri dar
labiau susirūpino stabilumu visame Kaukaze, per kurį į Vakarus, aplenkiant
Rusiją, eksportuojama Kaspijos jūros nafta ir gamtinės dujos.
Tačiau Vakarų šalys nusprendė netaikyti sankcijų, iš dalies dėl to, kad
daugeliui jų Rusija yra pagrindinė energijos išteklių tiekėja.
NATO vadovas pirmininkaus visų 26 NATO ambasadorių delegacijai, kurios
vizitas Gruzijoje truks dvi dienas. Delegacija lankysis keliose rusų atakas
patyrusiose vietose, įskaitant Gorio miestą, be to, susitiks su Gruzijos
prezidentu Michailu Saakašviliu, sakė NATO ir Gruzijos pareigūnai.
Paliaubų stebėtojai
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje stengsis palaikyti
spaudimą Rusijai išvesti savo karius iš Gruzijos - baigs rengti ir
patvirtins planus kitą mėnesį nusiųsti mažiausiai 200 ugnies nutraukimo
stebėtojų, kurie sudarys sąlygas išvesti likusius rusų karius. Tačiau šios
misijos veiklos sritis dar ne visai aiški.
Tuo tarpu Tbilisyje pirmadienį įvyksiančią pirmąją NATO ir Gruzijos
komisijos sesiją Gruzija laiko įsipareigojimu dėl jos būsimos narystės, nors
šis susitikimas tikriausiai tik užtušuos NATO narių nuomonių skirtumus dėl
to, ar tikslinga toliau plėstis į buvusią sovietinę erdvę.
NATO generalinis sekretorius sakė, kad pagrindinis šios sesijos tikslas
bus įvertinti reformas, kurias Gruzija įvykdė siekdama integruotis į
Aljansą. Be to, NATO šalių atstovai aptars galimybes atkurti Gruzijos
infrastruktūrą po rusų ir gruzinų konflikto.
Rusija piktinasi NATO pažadu priimti jos kaimynes Gruziją ir Ukrainą. Kai
kurios Vakarų Europos šalys, pirmiausia - Prancūzija ir Vokietija, nelabai
nori sukelti priešiškas Maskvos nuotaikas dėl šio klausimo.
„Šis susitikimas reiškia Gruzijos ir NATO ryšių stiprinimą ir plėtojimą.
Tai labai rimtas signalas ir atsakas į Rusijos agresiją Gruzijos atžvilgiu“,
- sakė Gruzijos eurointegracijos ministras Georgijus Baramidzė.
Komisija buvo sumanyta po Rusijos intervencijos, kaip priemonė ryšiams su
Tbilisiu plėtoti.
Šis NATO susitikimas sutampa su S.Lavrovo kelione į Pietų Osetiją ir
Abchaziją, kurias Maskva, nepaisydama Vakarų pozicijos, pripažino
nepriklausomomis valstybėmis.
Rusijos pajėgos toli į Gruzijos teritoriją įsiveržė atrėmusios gruzinų
pajėgų puolimą Pietų Osetijos kontrolei atgauti. Dalis rusų pajėgų
šeštadienį atsitraukė iš rajono aplink Gruzijos Juodosios jūros Počio
uostamiestį. Rugsėjo 15-oji yra minėtoje sutartyje numatytas terminas
pirmajai pajėgų išvedimo fazei.
Tačiau daug rusų karių liks „saugumo zonose“ aplink Pietų Osetiją ir
Abchaziją. Rusija sutiko išvesti juos iki spalio 10 dienos, bet sako, kad
pačiuose regionuose 7,6 tūkst. savo karių planuoja laikyti neribotą laiką.
Rusų karių išvedimas iš tų saugumo zonų priklauso nuo tarptautinių
pajėgų, kurios stebėtų, kaip laikomasi ugnies nutraukimo, dislokavimo.