„Mes nesodiname į sostą ir neverčiame iš sosto“, - sakė jis sekmadienį
spaudos konferencijoje po susitikimo su Abchazijos prezidentu Sergejumi
Bagapšu, atsakydamas į atitinkamą klausimą.
S.Lavrovas sakė yra įsitikinęs, kad Saugumo Kaukaze ir taikos
palaikymo pajėgų buvimo Abchazijoje ir Pietų Osetijoje klausimų
tarptautinis svarstymas neįmanomas nedalyvaujant šių respublikų atstovams.
„Bet kurios diskusijos, kuriose gali būti svarstomi saugumo Kaukaze
klausimai, negali būti rengiamos nedalyvaujant Pietų Osetijai ir
Abchazijai“, - sakė jis sekmadienį spaudos konferencijoje, pasibaigus
susitikimui su Abchazijos prezidentu Sergejumi Bagapšu.
„Tai pasakytina ir apie tarptautinių taikdarių buvimo Abchazijoje ir
Pietų Osertijoje klausimų svarstymą Jungtinėse Tautose“, - pridūrė Rusijos
ministras.
S.Lavrovas priminė, kad Rusija ne vienerius metus mėgino užmegzti ryšius
su M.Saakašviliu, bet jis savo veiksmais prieš Pietų Osetiją ir Abchaziją
pats faktiškai atsisakė bendradarbiauti.
Abchazija po kruvino konflikto
su Gruzija susigrąžino į savo teritoriją daugiau kaip 55 tūkst. pabėgėlių
gruzinų, pareiškė separatistinės respublikos prezidentas Sergejus Bagapšas.
„Kai dėl masinio pabėgėlių sugrįžimo į kitus Abchazijos rajonus, tai
dabar to nebebus. Ir atsakomybė už tai tenka Gruzijos prezidentui Michailui
Saakašviliui, kuris pažeidė visus ankstesnius susitarimus, kuriuos pasirašė
Abchazija ir Gruzija, globojant Jungtinėms Tautoms ir tarpininkaujant
Rusijai“, - sakė S.Bagapšas bendroje spaudos konferencijoje su Rusijos
užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Buvęs bendražygis lieja nuodus
Gruzijos prezidentas Michailas
Saakašvilis seniai planavo karinę operaciją, kad susigrąžintų nepripažintos
Pietų Osetijos respublikos kontrolę, bet nesugebėjo jos atlikti, kaip buvo
sumanęs, ir tai palengvino Rusijai smogti atsakomąjį smūgį, pareiškė
agentūrai „Reuters“ buvęs Gruzijos gynybos ministras Iraklijus Okruašvilis,
kuriam Prancūzija suteikė politinį prieglobstį ir atsisakė išduoti
Tbilisiui.
Vadovavęs tėvynėje opozicinei partijai I.Okruašvilis taip pat pažymėjo,
kad dalis kaltės tenka JAV, kurios nesugebėjo sulaikyti M.Saakašvilio nuo
karingų ambicijų įgyvendinimo ir demokratijos normų pažeidimo.
M.Saakašvilio dienos, jo nuomone, suskaičiuotos.
M.Saakašvilis kaltina dėl karo pradžios Maskvą, o jos veiksmus Gruzijoje
vadina okupacija. Kaip anksčiau pranešė Gruzijos prezidentas, praėjusią
savaitę jis perdavė Europos Sąjungos (ES) lyderiams „labai svarius
įrodymus“, kad dėl visko kalta Maskva, bet dagiau apie juos nieko nepasakė.
I.Okruašvilis, buvęs labai artimas M.Saakašvilio bendražygis, kai buvo
gynybos ministras 2004-2006 metais, papasakojo, kad jie drauge su
M.Saakašviliu parengė karinius įsiveržimo į Pietų Osetiją ir Abchaziją
planus.
„Abchazija buvo mūsų strateginis prioritetas, 2005 metais mes parengėme
ir Abchazijos, ir Pietų Osetijos užėmimo planus“, - sakė I.Okruašvilis.
Gruzijos prezidento atstovai kol kas nekomentavo opozicionieriaus
pareiškimo.
Būdamas karinės žinybos vadovu I.Okruašvilis buvo atviras „vanagas“,
raginęs jėga sugrąžinti į Gruzijos sudėtį Pietų Osetiją, iš kur jis pats yra
kilęs.
Tačiau dabar interviu jis smarkiai kritikuoja M.Saakašvilį už karo
sukėlimą. Pasak jo, karas buvo pradėtas paskubomis, be diplomatinės paramos
ir neatsižvelgiant į Rusijos kariuomenės grupuotę, esančią regione.
„Pirminis planas numatė surengti operaciją dviem kryptimis, užimti
Cchinvalį, Roko tunelį ir Džavą“, - sakė jis.
„Saakašvilio puolimas buvo nukreiptas tik į Cchinvalį, nes jis manė, kad
JAV užblokuos Rusijos atsaką diplomatiniais kanalais... Bet kai JAV
reakcijos nebuvo, Saakašvilis nusprendė nusiųsti kariuomenę į Roko tunelį,
kur ją taktiškai aplošė Rusijos armija“, - sakė jis.
Rusija atsakė į Chinvalio užpuolimą kariuomenės įvedimu per Roko tunelį,
drauge sutriuškindama Gruzijos armiją - tai, pasak jo, buvo neišvengiama.
„Jau po 2006 metų mes neturėjome galimybės pasiekti pergalę dėl karinių
priežasčių ... Rusija pergrupavo ir smarkiai sustiprino karinę
infrastruktūrą Šiaurės Kaukaze, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje - matyt, jie
tai darė stebėdami mus“, - sakė jis.
I.Okruašvilio nuomone, Gruzijos prezidentas galėjo įsakyti kariuomenei
ginti kai kuriuos svarbiausius miestus, bet „jis leido Rusijos kariuomenei
eiti į šalies gilumą, kad išvengtų kritikos ir atrodytų kaip auka“.
Vašingtonas tuo tarpu davė Gruzijos vadovybei aiškiai suprasti, kad
nerems įsiveržimo į Osetiją, sakė I.Okruašvilis.
„Kai mes buvome susitikę su (JAV) prezidentu Bushu, mums buvo aiškiai pasakyta: neįsivelkite į ginkluotą
susipriešinimą, mes negalėsime jums suteikti karinės pagalbos“.