„ES narių atstovų taryba nusprendė pagal Europos saugumo ir gynybos
politiką nusiųsti į Gruziją nepriklausomą civilinę stebėtojų misiją, kuri
bus dislokuota iki spalio 1 dienos“, sakoma tekste, kurį pirmadienį
patvirtino 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrai.
Pranešama, kad didžiausius kontingentus pažadėjo Prancūzija (76 žmonės),
Vokietija (40), Lenkija (30), Italija (30), Švedija (27), Čekija (10) ir
Ispanija (10), o iš viso misijoje turi dalyvauti 24 iš 27 Bendrijos narių.
Vadinamosios ES stebėjimo misijos (EUMM) būstinė įsikurs Tbilisyje, be
to, bus įsteigta kažkiek lauko būstinių. Iš pradžių misija bus dislokuota
vieniems metams, jos biudžetas bus 31 mln. eurų (106 mln. litų).
Formalus leidimas turėtų užtikrinti, kad Rusijos pajėgos per 10 dienų
visiškai atsitrauktų iš buferinių zonų aplink Pietų Osetiją ir Abchaziją,
iki pozicijų, kurias buvo užėmusios prieš praėjusio mėnesio karą.
„ES stebėtojai galės (ten) būti ir vien tuo, kad ten yra, turėtų
pasiekti, kad šis atsitraukimas vyktų“, - po ministrų susitikimo sakė
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras (Bernaras
Kušneras).
ES misija Gruzijoje dirbs drauge su stebėtojais, turinčiais Europos
Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) ir Jungtinių Tautų (JT)
mandatus. ESBO šiuo metu siekia savo misiją padidinti papildomais 80-čia
žmonių.
Tačiau ES, regis, nelabai nori erzinti Rusijos ir siųsti savo stebėtojus
į visą Gruzijos teritoriją, įskaitant Pietų Osetiją ir Abchaziją. Maskva
šiuos separatistinius regionus laiko nepriklausomomis valstybėmis ir ketina
jose laikyti 7,6 tūkst. savo karių.
Kaip sakė Slovakijos užsienio reikalų ministras Janas Kubišas, ES misija
bus nusiųsta keliais etapais, pradedant tais rajonais „iš kurių traukiasi
rusai“.
Visi tolesni veiksmai priklausys nuo kitą mėnesį Ženevoje įvyksiančių
politinių derybų su Rusija, sakė Vokietijos užsienio reikalų viceministras
Guenteris Gloseris.
Anksčiau kai kurios ES narės reiškė susirūpinimą dėl riboto ES stebėtojų
vaidmens Gruzijoje ir sakė, jog tai galėtų sudaryti klaidingą įspūdį, kad
blokas saugo nepripažintas sienas.
Kaip sakė vienas ES diplomatas, Bendrija nusprendė elgtis apdairiai ir
vadovautis šiuo metu jai Pirmininkaujančios Prancūzijos argumentu, kad
viskas dar labai trapu. „Judėsime milimetras po milimetro“, - sakė jis.
Pats B.Kouchneras atmetė nuogąstavimus ir sakė: „Matykime ne tik kliūtis
savo kelyje, nes tada niekada nieko nepadarysime. Savo tekste nieko
nepripažįstame“.
Be ES misijos, užsienio reikalų ministrai Bendrijos specialiuoju atstovu
Gruzijos krizės klausimais paskyrė prancūzų diplomatą Pierre'ą Morelį.
Bendrija taip pat ketina kitą mėnesį surengti donorių konferenciją ir
susitarti dėl pagalbos atstatant Gruzijos ekonomiką ir apgyvendinant
pabėgėlius. Tuo tarpu Europos Komisija pažadėjo 2008-2010 metų periodui
atidėti 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).