Įtampą kuria Maskva, pinigai ir dideli L.Kaczynskio užmojai
Šią vasarą, prieš Rusijos konfliktą su Gruzija, Lenkijos vyriausybė patvirtino ilgai planuotą įstatymo projektą - šalyje nutarta panaikinti karo prievolę. Tai nudžiugino gausybę jaunų lenkų vaikinų, tačiau šalyje ėmė sklandyti baimė, nes Rusija įtempė karinius raumenis ir parodė, kokia plėšri ir pavojinga yra.
Kai kurie ekspertai Lenkijoje sako, kad reforma buvo parengta skubotai ir yra per brangi.
Įtampą padidina ir tai, kad pačiame Gruzijos karo įkarštyje Varšuva pasirašė sutartį su JAV dėl priešraketinio skydo elementų statybos Lenkijos teritorijoje.
Į žinią apie sutartį Maskva reagavo piktai - Kremlius ėmė grūmoti, kad skydas kelia grėsmę Rusijai, todėl atsakas Lenkijai bus pasiųstas ne tik diplomatinėmis priemonėmis.
Pagal gynybos pertvarkymo įstatymo projektą, šauktinių priėmimas baigsis kitais metais - Lenkijos kariuomenę 2010 metais sudarys 120 tūkst. gerai apmokamų profesionalų. Daugiausia iš šauktinių sudaryta dabartinė kariuomenė - 124 tūkst. žmonių.
Nepriklausomas karo ekspertas Januszas Walczakas sako, kad pirmas sunkus uždavinys - tinkamai paskirstyti lėšas. Jeigu daug pinigų bus išleidžiama karių atlyginimams, jų gali pritrūkti naujoms technologijoms ir įrangai, kuri yra ne mažiau svarbi.
Planuojama, kad parlamentas netrukus turėtų pritarti vyriausybės planui, tačiau kad jis įsigaliotų, pasirašyti turi ir prezidentas Lechas Kaczynskis. Apžvalgininkai neabejoja, kad prezidentas pritars, nes jis yra profesionalios kariuomenės šalininkas ir yra prasitaręs, kad norėtų matyti 150 tūkst. žmonių rikiuotę.
Tokie gynybos sistemos struktūros pokyčiai turėtų kainuoti apie 5 mlrd. zlotų - reikės naujos įrangos, pastatų, poligonų.
Kario alga - dar nepakankamai viliojanti
Gynybos ministras Bogdanas Klichas tikina, kad investicijos į kariuomenę iki 2018 metų sieks 60 milijardų zlotų.
„Visos Europos kariuomenės tampa profesionalios, mažos ir mobilios, - pastebi ministras ir priduria, - Bet lenkai nori viską padaryti akimirksniu. Mes tik žinome, jog po dviejų metų norime turėti visiškai naują kariuomenę. Tik niekas nežino, kiek tai iš tikrųjų kainuos ir ką tiksliai reikia daryti. Reforma turėtų vykti palaipsniui, jai reikia daugiau laiko“.
Sprendimus dėl karo prievolės panaikinimo taip pat priėmė Lietuva ir dar kelios valstybės, kurios per Šaltąjį karą buvo Maskvos sąjungininkės. Sovietinė armija sugriovė ne vieno vyro likimą, todėl jaunuoliai stengdavosi išvengti kariškų aulinių - pratęsdavo savo studijas, išsigalvodavo ligas ir papirkinėdavo gydytojus.
Iki šiol Lenkijoje karo prievolę turėjo atlikti visi vyrai iki 60 metų. Tarnybos laikas - devyni mėnesiai.
Profesionalios kariuomenės rėmėjai tikina, kad reformos reikia norint tinkamai dalyvauti tarptautinėse misijose užsienyje, nes dabar Lenkijos pajėgos tam nėra gerai pasirengusios.
Didžiausia pokomunistinė NATO narė Lenkija į misijas yra pasiuntusi 3 tūkst.s karių: Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Libane, Sirijoje ir Čade. Spalį baigiasi jų mandatas Irake.
Galimybė įsitraukti į profesionalų gretas masina kai kuriuos šauktinius, tačiau jie turi nemažai reikalavimų, kurie slegia analitikų pečius.
„Aš tikiuosi didelės algos, treniruočių, kalbos kursų ir bent dalinės išlaidų už būstą kompensacijos“, - rėžia Varšuvos dalinyje tarnaujantis eilinis Robertas Pzajtisas.
Per paskutinį šaukimą į kariuomenę patekęs eilinis Adamas Wilkas „Reuters“ žurnalistus tikino, kad tvarka ir disciplina jį privertė apsispręsti savo gyvenimą skirti kario tarnybai: „Labiausiai mane vilioja galimybė tarnauti misijoje užsienyje. Norėčiau ten sukaupti patirties ir išbandyti save. Tai gera valstybinė tarnyba, kuri gali tęstis 25 metus, po kurių gaučiau garantuotą pensiją“.
Dabar kario atlyginimo vidurkis šalyje siekia 3 tūkst. zlotų per mėnesį, tačiau papildomais darbais kariui prisidurti neleidžiama. Tuo metu privataus sektoriaus algos vidurkis - 3228 zlotai. Tad vyriausybė žada kitamęt keturiais procentais padidinti karių uždarbį.
Auganti Lenkijos ekonomika šalies darbo rinkai sukūrė uždavinį - kai kuriuose sektoriuose trūksta kvalifikuotų specialistų. Todėl ekspertai neabejoja, ar pertvarkyta kariuomenė problemų neišvengs - reikės daug išteklių, kad būtų įmanoma privilioti būrį išsilavinusių ir kvalifikuotų jaunuolių.
„Sudėtinga pasakyti, ar šalis turi pakankamai lėšų, kurios leistų užpildyti tas 120 tūkst. vietų, - svarsto Varšuvos universiteto profesorius Romanas Kuzniaras. - Žinoma, turėsime problemų, jeigu pasiūlytos sąlygos, atlyginimai ir butai, nebus pakankamai patrauklūs, kad priverstų žmones atsisakyti dabartinių darbų“.
Apsimeta neįgaliais ir gėjais
Dalis jaunuolių šią žinią sutiko su palengvėjimu. Su žurnalistais kalbėjęs Kacperas norėjo likti anonimu, nes aukštąjį išsilavinimą įgijęs 24 metų vaikinas prieš medikų komisiją kadaise apsimetė turįs protinę negalią, kad išvengtų tarnybos. „Aš tiesiog keistai elgiausi, na, kaip išsigimėlis“, - pasakoja vaikinas, kuris dabar dirba tarptautinėje kompanijoje.
„Daugelis mano draugų vaidino panašų spektaklį arba susiorganizavo medicininę pažymą, kad būtų išbraukti iš sąrašo“, - atskleidžia jis.
Kacperas neturi priežasties meluoti - interneto forumai Lenkijoje pilni patarimų, kaip reikia sužaloti save, kad medikų komisijai atrodytum netinkamas.
„Gal kas žino, kaip be skausmo išsinarinti čiurną ar ką nors panašaus, kas priverstų juos manęs neimti? Galbūt užtektų, jeigu pasakyčiau esąs gėjus? Nenoriu armijoje gaišti savo laiko!“, - plyšauja vienas iš virtualios diskusijos dalyvių - forumas vadinasi: „Būdai, kaip išvengti karinės tarnybos“.