Sekmadienio naktį sudužus iš Maskvos į Permę skridusiam lėktuvui, iš karto pasipylė spėlionių ir įtarimų lavina.
Juos pakurstė ne vien tai, jog lėktuvu „Boeing 737-500“ skrido buvęs Čečėnijos karo veteranas generolas Genadijus Troševas.
Katastrofą tirianti speciali komisija vakar stengėsi menkinti pranešimus, kad bendrovės „Aeroflot“ lėktuvo piloto pokalbis su oro uosto Permėje skrydžių vadovu „buvo keistas“. Esą pilotas visiškai neklausė komandų, lėktuvas prieš nusileidimą netikėtai šovė aukštyn.
Maža to, tyrėjų komisija vakar patvirtino, kad lėktuvas gabeno dvigubai daugiau degalų, nei reikia skrydžiui iš Maskvos į Permę.
Piloto elgesys – keistas
Iš pradžių tyrėjai iškėlė net 10 katastrofos versijų. Jau vakar ryte Rusijos federalinė saugumo tarnyba atmetė teroro akto galimybę.
Avarijos tyrėjai savo ruožtu tikino, kad realiausia nelaimės priežastis – techninis lėktuvo gedimas.
Tačiau vakar Rusijos žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugelį privertė abejoti oficialiai pateikiama informacija.
Vyriausiasis skrydžių vadovas Permės Bolšoje Savino oro uoste Irekas Bykovas patvirtino, kad lėktuvo piloto elgesys buvęs išties keistas.
„Artėdamas prie oro uosto lėktuvas pradėjo leistis kaip įprasta, bet staiga kiek pakrypo į šoną. Pilotui pranešiau, kad jis padidino greitį ir, užuot leidęsis, kyla į viršų, todėl dar kartą paraginau sumažinti greitį ir aukštį“, – pasakojo I.Bykovas.
Pakartojus įspėjimą, kad lėktuvas ne leidžiasi, o kyla, pilotas esą keistai atsakęs: „Patvirtinu, mes leidžiamės“. Tačiau netrukus lėktuvas pakilo dar apie 300 metrų.
Keistos užuominos
Lėktuvo aukštis ir greitis jau nebeleido jam leistis oro uoste, todėl orlaivis turėjo apsukti dar vieną ratą ir pamėginti tūpti iš naujo.
Žodžiu patvirtinęs, kad suprato skrydžių vadovo komandą, pilotas vis tiek jos neįvykdė. Jis kreipėsi į skrydžių kontrolės bokštą su keistu klausimu: „O ar nebūtų galima mums leistis iškart?“
Sunerimę skrydžių kontrolieriai paklausė piloto, ar lėktuve viskas gerai. Pilotas atsakė teigiamai ir pradėjo lėtai sukti ratą virš oro uosto.
Netrukus lėktuvo greitis pastebimai sumažėjo iki pavojingos ribos. Skrydžių kontrolės bokšte pasigirdo paniškas piloto klyksmas ir riebus rusiškas keiksmažodis.
Tai buvo paskutiniai lėktuvo piloto žodžiai, mat po kelių akimirkų dangų virš Permės nušvietė krintančio orlaivio sukeltas ugnies blyksnis.
Kam tiek daug degalų?
Oficialios tyrimo komisijos vadovas Aleksandras Bastrykinas vakar nebuvo linkęs komentuoti minėtų pranešimų.
Jis perspėjo, esą žiniasklaidoje atsirado daugybė nereikšmingos informacijos ir spėlionių.
Anot jo, reikėtų sulaukti išsamaus tyrimo pabaigos.
Vakar tyrėjai jau šifravo nelemtojo lėktuvo juodąsias dėžes ir toliau aiškinosi tragedijos detales.
Labiausiai juos sudomino faktas, kad minėtame lėktuve buvo 11,5 tonos degalų, nors atstumui iš Maskvos į Permę įveikti užtektų perpus mažiau. Kita vertus, tyrėjai ir nepriklausomi ekspertai nemano, kad tai galėjo būti katastrofos priežastis.
Tuo pačiu metu aiškėja, kad tikrosios nelaimės priežastys gali būti ir nenustatytos – papildomos tonos degalų sprogimo metu visiškai sunaikino lėktuvą ir jo keleivius.
Permėje vakar aktyviai darbavosi psichologai. Jiems teko guosti aukų artimuosius – šie greičiausiai nė negalės palaidoti žuvusiųjų, nes iš jų kūnų nieko nebeliko.