Sprogimai, siejami su šalies vyriausybės ir narkotikų kartelių karu,
pirmadienio vakarą nugriaudėjo ispanų kolonizatorių įkurto Morelijos miesto
aikštėje. Joje tuo metu vyko triukšminga Meksikos nepriklausomybės dienos
šventė, kuriai vadovavo Mičoakano valstijos gubernatorius.
Meksikos prezidento Felipe Calderono gimtajame mieste
dešimtys sužeistųjų, tarp jų moterų ir vaikų, gulėjo kraujo klanuose
aikštėje prie miesto katedros, o tarp jų šlitinėjo priblokšti šventės dalyviai.
Pasak gubernatoriaus Leonelo Godoy, policija įtaria,
kad išpuolį surengė „organizuoti nusikaltėliai“ - Meksikoje taip dažniausiai
vadinami narkotikų prekeivių karteliai. Per jų tarpusavio kovas ir
susirėmimus su nusikaltėlių veiklą mėginančią pažaboti armija šiemet šalyje
žuvo jau apie 2,7 tūkst. žmonių.
Narkotikų kontrabandininkai neretai kankina ir nukerta galvas savo
konkurentams bei susikauna su saugumo pajėgomis, tačiau jie iki šiol dar
nebuvo surengę atakos, per kurią būtų nukentėję tiek daug civilių
gyventojų.
„Neabejojame, kad tai padarė organizuoti nusikaltėliai, šį įvykį tiria
generalinė prokuratūra“, - televizijai „Televisa“ sakė L.Godoy.
Pasak valstijos gelbėtojų tarnybos vadovo, per ataką žuvo aštuoni
asmenys, tačiau vyriausybės teismo ekspertai pranešė, kad patvirtinta tik
septynių žmonių žūtis, o mažiausiai vieno į ligoninę nuvežto asmens būklė
kritinė. Vietos klinikas užplūdo kiti per išpuolį sužeisti žmonės.
Pirmoji granata centrinėje Morelijos aikštėje sprogo skambant varpams per
tradicinės „El Grito“ („Šauksmas“) ceremonijos kulminaciją. Antrasis
sprogimas nugriaudėjo netoliese beveik tuo pačiu metu.
„Žuvusieji ir sužeistieji... buvo vargingiausi žmonės, kurie neturi
kitokių pramogų“, - sakė L.Godoy.
Ryžtingas konservatorius F.Calderonas kovoti su narkotikų prekeiviais
pasiuntė tūkstančius karių ir federalinių policininkų, tačiau žudynių mastas
tik padidėjo.
Su prekyba narkotikais susijusio smurto banga Meksikoje ypač išaugo
maždaug prie ketverius metus, kai labiausiai ieškomas Meksikos žmogus ir
narkotikų prekeivių gaujos vadas Joaquinas Guzmanas,
pravarde Neūžauga (el Chapo), perėmė vadovavimą šalies šiaurės rytuose
veikiančiam Meksikos įlankos karteliui.