Trečiasis pagal rangą Valstybės departamento pareigūnas Williamas Burnsas trečiadienį sakė JAV Senatui, jog Vašingtonas gali imtis
griežtesnių priemonių negu neseniai paskelbtas JAV ir Rusijos karinių
programų bei taikaus branduolinio bendradarbiavimo įšaldymas.
„Mes tebesvarstome kitokias nuomonės“, - sekretorės pavaduotojas
politikos reikalams sakė Senato užsienio ryšių komitetui. W.Burnsas pabrėžė,
kad Vašingtonas siekia artimai bendradarbiauti su sąjungininkėmis Europoje.
„Svarbu sustiprinti Rusijos atsakomybę už jos veiksmus Gruzijoje, kad
būtų užtikrintai laikomasi prezidentui (Nicolas) Sarkozy
duotų įsipareigojimų“, - sakė W.Burnsas.
Rugsėjo 8 dieną N.Sarkozy Maskvoje su Rusijos prezidentu Dmitrijumi
Medvedevu pasirašė sutartį, kurioje numatomas Rusijos pajėgų atitraukimas į
pozicijas, kurias jos užėmė iki rugpjūčio 7 dienos, taip pat kiti veiksmai,
turintys padėti užbaigti šią krizę.
Rusijos pajėgos rugpjūčio 8 dieną įsiveržė į Gruziją ir separatistinę
Pietų Osetiją, o krizė Kaukazo regione dar labiau paaštrėjo, kai Maskva
pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.
Baltieji rūmai trečiadienį paragino Rusiją gerbti Gruzijos teritorinį
vientisumą ir atitraukti savo pajėgas į pozicijas, kuriose jos buvo prieš
prasidedant ginkluotam konfliktui.
JAV ambasadoriumi Maskvoje iki birželio dirbęs W.Burnsas sakė, jog C.Rice
šią savaitę kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi
Lavrovu. Pokalbyje buvo aptarta, kaip Maskva laikosi prisiimtų
įsipareigojimų.
Vienas aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas sakė
žurnalistams, jog C.Rice ketvirtadienį pasakys „svarbią kalbą apie JAV ir
Rusijos santykius, taip pat apie Rusijos vietą tarptautinėje sistemoje“.
Sekretorė kalbės apie „tarptautinę sistemą ir jos atsaką Rusijai“, sakė
anonimu panoręs išlikti pareigūnas.
Paklaustas, ar JAV valstybės sekretorės kalboje bus paminėtos galimos
būsimos priemonės, ar tebus apsiribota dabartiniu tarptautinės bendruomenės
atsaku, pareigūnas nurodė, jog bus kalbama apie „ateityje galimas“
priemones.
C.Rice nuo rugpjūčio vidurio kartas nuo karto užsimindavo apie
atsakomuosius žingsnius dėl Maskvos „neproporcingų“ karinių veiksmų prieš
Gruziją.
Keli JAV pareigūnai buvo iškėlę pasiūlymą įšaldyti derybas dėl Rusijos
priėmimo į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO).
Ketvirtadienį Ženevoje įvyks PPO susitikimas, kuriame bus aptartos
Rusijos galimybės tapti šios tarptautinės prekybos organizacijos nare. Šis
klausimas pradėtas svarstyti dar 1993 metais, netrukus po Sovietų Sąjungos
žlugimo.
JAV pareigūnai taip pat buvo užsiminę apie galimą Rusijos pašalinimą iš
Didžiojo aštuoneto (G-8) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos.
Kalbėdamas JAV Senate W.Burnsas neaptarė galimų atsakomųjų žingsnių,
tačiau pabrėžė, jog dėl karinių veiksmų prieš Gruziją nukentėjo Rusijos
ekonomika, o tai vėliau gali sukelti politinių pasekmių.
Tačiau valstybės sekretorės pavaduotojas pridūrė, jog nežino, „kaip ir
kada tai gali nutikti“.
Pasak jo, Rusijos veiksmai prieš Gruziją pakirto investuotojų
pasitikėjimą. Daug užsienio kapitalo pasitraukė iš šios šalies, o Rusijos
centriniam bankui teko panaudoti milžiniškus finansinius rezervus, kad
sustiprintų smunkantį rublį.
Ketvirtadienį Londone taip pat įvyks NATO gynybos ministrų susitikimas,
kurio pagrindine tema taps Gruzijos ir Rusijos konfliktas bei jo galimos
pasekmės transatlantinio karinio aljanso ateičiai.