Pasisėmę įkvėpimo iš sėkmingos karinės operacijos Gruzijoje, kur rusų kariniai daliniai akimoju sutriuškino provakarietiškus oponentus, kietos linijos šalininkai dabar turėtų pasinaudoti finansinės krizės galimybe įrodyti, kad vakarietiškas kapitalizmas netinka Rusijai.
Kietos linijos šalininkai triumfuoja
„Žmonės, kurie nori valstybei suteikti daugiau galių, gali pasinaudoti susidariusia situacija, - sako vietinės maklerių įmonės „Uralsib“ vyriausiasis analitikas Chrisas Weaferis. - Jie sakys, kad jei jau globalinė ekonomika nuėjo velniop, mums reikia stipresnių valstybinių kompanijų. Tai gali užgniaužti reformas ir pakeisti politinę padėtį“.
Tuo metu, kai dėl katastrofiškai kritusių akcijų kainų buvo uždarytos dvi pagrindinės Rusijos finansinės rinkos, vietos žiniasklaidoje ėmė šmėžuoti nuotraukose, kuriose aukščiausi šalies pareigūnai Venesueloje draugiškai spaudžia ranką aršiam JAV priešui ir socializmo apologetui Hugo Chavezui.
Vicepremjeras Igoris Sečinas, vienas iš pagrindinių kietosios linijos šalininkų ir artimas premjero Vladimiro Putino sąjungininkas, įteikė H.Chavezui naują Kubos revoliucijos veterano Fidelio Castro biografiją ir paskelbė Venesuelą svarbia sąjungininke. O štai pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, mėginantis ministrų kabinete ginti liberaliosios ekonomikos idėjas, pastarosiomis finansinės panikos dienomis liko visiškai nebylus.
Kitas kabineto liberalas, finansų ministras Aleksejus Kudrinas inicijavo vyriausybės gelbėjimo priemones. Tai reiškia, kad liberalų stovykla kol kas dar kontroliuoja ekonominę politiką, tačiau stipriai politiškai rizikuoja, jeigu pagalba neatneš vaisių.
Amerika – pavojingesnė už greitintuvą
„Rusija moka už Kudrino klaidas“, - rėkia dienraščio „Nezavisimaja gazeta“ pirmojo puslapio antraštė. Rusijos apžvalgininkai, niekada nepraleidžiantys nė menkiausios galimybės sukritikuoti Vakarų, be skrupulų visą kaltę dėl finansinės krizės suvertė ant Jungtinių Amerikos Valstijų. „Amerika pasirodo esanti kur kas pavojingesnė pasauliui nei (Didysis hadronų) greitintuvas“, - pirmojo puslapio antraštėje išvadą padarė provalstybiškas dienraštis „Izvestija“.
O naujasis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris gegužę perimdamas postą žadėjo liberalias, į rinkos ekonomiką orientuotas reformas, vietoj to nuvedė šalį į karą su Gruziją, o tada suorganizavo milžinišką valstybės privataus sektoriaus išpirkimą, dabar iš viso siekiantį 130 mlrd. JAV dolerių.
Sąmyšis kilo Rusijos finansinėse rinkose, kur akcijų vertė nuo gegužės mėnesio nukrito 60 proc., ir užstrigusi bankų sistema dar stipriai nepakenkė visai Rusijos ekonomikai, kuri per metus auga maždaug 7 proc.
Akcijų rinkos yra sąlyginai nesvarbios daugumai Rusijos gyventojų, kurie paprastai neturi akcijų ir nesinaudoja privačiais pensijų fondais. „Net jei didžioji dalis Rusijos akcijų rinkos pultų žemyn, nedaugeliui rusų tai iš tiesų rūpėtų“, - išplatintame komentare sako JAV analizės bendrovė „Stratfor“.
Tačiau situacija gali akimirksniu apsiversti aukštyn kojomis, jeigu nervingi rusai, kurie pernelyg gerai prisimena, kaip prarado savo santaupas per paskutines krizes, puls atsiiminėti pinigus iš bankų. „Vienintelis svarbiausias prioritetas dabar yra išvengti masinio indėlių išėmimo iš bankų“, - teigia Ch.Weaferis.
Valdžia gali griebtis nuožmesnės kontrolės
Finansų ministerija ir centrinis bankas pranešė apie dešimčių milijardų dolerių paramą bankų sistemai, bet kai kurie rinkos analitikai būgštauja, kad kai kurie užsienio bankai gali tiesiog išimti pinigus iš Rusijos rinkos, kad įvykdytų įsipareigojimus namuose.
„Jeigu V.Putinas išgirs, kad Rusijos kapitalas yra išimamas iš šalies, jog būtų panaudotas padėti Vakarų bankams išlipti iš krizės, jūs galite įsivaizduoti, kaip jis sureaguos“, - sakė anonimu norėjęs likti analitikas. Valdžia gali imti kontroliuoti kapitalo judėjimą iš Rusijos.
Kremliaus kietosios linijos šalininkai jau seniai įrodinėja, kad Rusija turi laikytis savo politinio ir ekonominio kurso, nepriklausomo nuo Vakarų, ir užtikrinti jo saugumą stiprios valstybės ranka, kuri dominuotų svarbiausiuose ekonominiuose sektoriuose.
Pabrėždama valstybinės įmonės privalumus su didele grynųjų pinigų cirkuliacija, Rusijos naftos gigantė „Rosneft“, kurios valdybos pirmininkas - tas pats I.Sečinas, šią savaitę pranešė, kad išmokėjo visą 2007 metais paimtą 22 mlrd. JAV dolerių paskolą, kuria pasinaudojo išpirkti konkuruojančių kompanijų akcijas.
Valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ ekonomikos apžvalgininkas Vladas Grinkevičius žengė dar vienu žingsniu toliau, analizuodamas globalinės ekonomikos krizę: „Kai kurie sociologai ir istorikai mano, kad tai yra pranašautas Amerikos imperijos žlugimas. Yra daug milžiniškų tarptautinių imperijų pavyzdžių, kai jos suvienydavo dalį pasaulio kalba, ideologija, religija, bet sužlugdavo dėl savo paties sudėtingumo“.