„Pagrindinė diskusijų tema bus dabartinės saugumo padėties reikšmė NATO,
- trečiadienį sakė aljanso atstovas spaudai Jamesas Appathurai. - (Bus įvertinta), kaip į šiuo atžvilgiu turėtų keistis šiuo
metu vykstanti NATO transformacija“.
Penktadienį ministrai taip pat svarstys, kaip NATO galėtų prisitaikyti
prie dabartinių saugumo iššūkių. Darbo pietuose, kurie vyks už uždarų durų,
dalyvaus Gruzijos premjeras Vladimiras Gurgenidzė.
Šios derybos tikriausiai sukels dar didesnį Maskvos pasipiktinimą, kuri
šią savaitę vykusį NATO ir Gruzijos komisijos posėdį pavadino „priešišku
Rusijai“ įvykiu, „patvirtinančiu, jog šaltojo karo refleksai... vis dar
būdingi NATO.“
Keletas NATO šalių, ypač Baltijos šalys ir Lenkija, siekia, kad Aljansas
būtų pasiruošęs panaudoti sunkiąją ginkluotę, jeigu prireiktų atremti
sausumos puolimą prieš NATO nares. Tokie raginimai ypač sustiprėjo po to,
kai Rusija rugpjūčio 8 dieną pasiuntė savo tankus į Gruziją.
Tačiau pastaruoju metu NATO daugiausiai dėmesio skyrė lengvųjų
ekspedicinių pajėgų stiprinimui. Tokios pajėgos gali būti greitai permestos
į bet kurioje pasaulio vietoje įsižiebusius karštuosius taškus.
J.Appathurai pripažino, jog kai kurios iš 26 NATO šalių svarsto „ar
reikėtų pakeisti (šios padėties) balansą. Manau, tokio pobūdžio diskusijos
jau vyksta kai kuriose sostinėse“.
Rusijos pasiuntinys prie NATO Dmitrijus Rogozinas sakė, kad Aljanso
gynybos ministrai „aptars Gruzijos karinio potencialo atkūrimą“, ir
pareiškė, jog JAV jau anksčiau padėjo Tbilisiui atkurti priešlėktuvinės
gynybos sistemą.
D.Rogozinas pridūrė, kad Aljanso laukia nelengva užduotis. Jis
paniekinamai atsiliepė apie Gruzijos kariuomenę, kurią vadino „priešiška,
tačiau stokojančia karinės motyvacijos“, o jos karius - „dezertyrais“.
„Šiuo metu (Gruzijos) armijos moralės lygis nulinis“, - sakė jis.
Gruzijos siekis tapti didžiausio pasaulyje karinio Aljanso nare labai
papiktino Maskvą. Kremlius argumentuoja, kad plėsdami Aljansą buvę šaltojo
karo priešininkai stiprina savo pajėgas Rusijos įtakos zonoje.
Po Maskvos sprendimo pripažinti konflikto priežastimi tapusių dviejų
separatistinių Gruzijos regionų - Abchazijos ir Pietų Osetijos
nepriklausomybę - NATO ir Rusijos santykiai labai pašlijo.
Antradienį kalbėdamas Tbilisyje NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis patvirtino, kad Gruzijai plačiai atvertas kelias į narystę kariniame aljanse ir perspėjo Rusiją, kad ji nemėgintų trukdyti šiam procesui.
„Praeito mėnesio įvykiai galbūt tapo kliuviniu, tačiau kelias į NATO
Gruzijai vis dar plačiai atvertas“, - sakė NATO generalinis sekretorius
prieš apsilankydamas Gorio mieste, šalia kurio Maskvos vienašališkai
nustatytoje „saugumo zonoje“ dislokuoti Rusijos kariai.
„Jokia kita šalis veto (teisės) neturės, - sakė J.de Hoopas Schefferis,
aiškiai turėdamas omenyje Rusiją. - Taip pat neleisime, kad mūsų glaudžius
ryšius su Gruzija nutrauktų išorinės karinė intervencija arba spaudimas“.
NATO vadovas taip pat paragino Maskvą atšaukti dviejų separatistinių
regionų nepriklausomybės pripažinimą, „nes tai klaidingas sprendimas“.
Tačiau D.Rogozinas pareiškė, jog toks klausimas negali būti svarstomas.
„Nesame marionetės, kurios vieną akimirką priima sprendimą, tačiau tik
tam, kad vėliau jį atšauktų“, - sakė jis.
Pasak J.Appathurai, penktadienį Londone vyksiančių diskusijų tema bus
„praktiniai (NATO) transformacijos klausimai“. Bus tariamasi dėl gynybai
skiriamų lėšų dydžio, taip pat dėl aljansui labai reikalingų sraigtasparnių
tiekimo ir svarbiausių NATO greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo.