Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas apsilankė šioje Centrinės Amerikos
šalyje po vizito Kuboje, kurioje pažadėjo suteikti pagalbą neseniai uraganų
nuniokotiems regionams.
Pasak I.Sečino, jo šalis siekia glaudesnio „politinio bendradarbiavimo“
su Nikaragva ir nori su šia šalimi vystyti prekybos, energetikos ir švietimo
projektus.
Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega, kuris kadaise buvo marksistų
partizanų lyderis, palaikė artimus ryšius su Maskva, kai pirmąkart tapo šios
šalies vadovu praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Tuo metu jos vadovaujama
Sandinistų partija buvo įsivėlusi į karą su JAV palaikomais sukilėliais
„kontromis“.
Per 1990 metų rinkimus sandinistai neteko daugumos šalies vyriausybėje,
tačiau D.Ortega grįžo į valdžią per 2006 metų prezidento rinkimus.
Buvęs sukilėlis nuolat pasisakydavo prieš JAV „tironiją“ regione ir
erzino Vašingtoną broliuodamasis su kitu aršiu JAV priešininku - Venesuelos
prezidentu Hugo Chavezu (Hugu Čavesu).
Nikaragva neseniai oficialiai pripažino Gruzijos separatistinių regionų -
Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir tokiu būdu stojo į Rusijos
pusę šiame tarptautiniame konflikte.
Rusijos pajėgos per praeitą mėnesį vykusį trumpą karą sutriuškino
Gruzijos armiją, o Maskva teigia pasiuntusi savo karius ir tankus ginti
Pietų Osetijos, kurią Gruzija pamėgino susigrąžinti jėga.
Daugelio šalių lyderiai kritikavo Rusiją dėl jos sprendimo pripažinti
separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybę, tačiau Nikaragva
susivienijo su kitų Lotynų Amerikos šalių kairiosios pakraipos
vyriausybėmis, kurios nepritaria Vašingtono Gruzijai teikiamai paramai.
H.Chavezas planuoja surengti bendras karo laivyno pratybas su Rusijos
kariniu atomlaiviu Karibų jūroje, kuri yra Jungtinių Valstijų įtakos