Prancūzija ir Vokietija tvirtina, kad jokios tolesnės 27 narių bloko
plėtros negali būti, kol visos narės neratifikuos Lisabonos sutarties.
Airijai birželio mėnesį per referendumą atmetus šią sutartį, Bendriją ištiko
diplomatinė krizė.
Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, kurio šalis sausio mėnesį perims vadovavimą Bendrijai, Albanijos ambasadoriams sakė, kad Čekija ragins ES plėstis į pietryčius, nes
labai gerai žino, kaip narystė NATO ir ES padėjo čekams.
„Kaip sako kai kurie mūsų partneriai, dabar, prieš tolesnį ES plėtimąsi,
... būtina užbaigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą. Mūsų nuomone,
ši pozicija nėra teisinga“, - sakė jis.
K.Schwarzenbergas tvirtino, jog šalys, kurios neturi nieko bendra su
Lisabonos sutarties rengimu, gali tapti jos įkaitėmis.
„Ypač turiu galvoje Kroatiją, kaip šiuo metu realiausią kandidatę į ES
nares. Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso pabaigos laukimas ... gali
susilpninti pastangas dėl reformų ... Vakarų Balkanuose“, - pažymėjo jis.
„Aišku, jog visos Europos interesus atitinka tai, kad šis regionas, kurį
(karo metais vadovavęs britų ministras pirmininkas Winstonas) Churchillis
kartą yra pavadinęs „minkšta Europos papilve“, taptų
stabilia ir patikima Europos struktūros dalimi“, - pridūrė jis.
Vakarų Balkanai apima Kroatiją, Makedoniją, Albaniją, Serbiją, Bosniją ir
Hercegoviną, neseniai nepriklausomybę paskelbusį Kosovą - šalis, kurios
atsirado 10-ajame dešimtmetyje per kruvinus karus subyrėjus buvusiai
Jugoslavijai ir kurios nuo pat to laiko siekia įstoti į ES.