Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad naujasis prezidentas sausį perims
vadovavimą paliegusiai supervalstybei tuo metu, kai užsienyje rimtai
abejojama dėl jos galios ribų, o JAV reitingai smarkiai nusmukę netgi tarp
artimiausių Vašingtono draugų.
„Tiek šalyje, tiek užsienyje toliau bus abejojama dėl Amerikos moralinės
lyderystės ir gebėjimo priimti sprendimus, nors Vašingtone ir pasirodys
naujas lyderis“, - šiemet pranašavo Džordžtauno universiteto politologų
darbo grupė.
Abu pagrindiniai varžovai lapkričio 4 dieną įvyksiančiuose rinkimuose -
G.W.Busho kolega iš Respublikonų partijos Johnas McCainas
ir demokratas Barackas Obama - jau pareiškė nebetęsiantys
itin nepopuliarios dabartinio prezidento politikos ir pažadėjo nukreipti
šalį nauju keliu.
„Pagarba (Jungtinėms Valstijoms) bus atkurta tik dar kartą įrodžius
kompetenciją“, - sakoma Džordžtauno mokslininkų studijoje apie JAV padėtį
pasaulyje ir naujosios šalies administracijos laukiančius užsienio politikos
iššūkius.
G.W.Bushas palieka visą kalną nebaigtų darbų. Jeigu nebus pasiekta menkai
tikėtinų proveržių, kuriam nors iš jo įpėdinių teks išvesti JAV pajėgas iš
Irako ir Afganistano, sustabdyti Irano ir Šiaurės Korėjos branduolines
programas ir užtikrinti tvarią taiką Artimuosiuose Rytuose.
Be abejo, kitam JAV prezidentui taip pat teks spręsti smarkiai
pašlijusios ekonomikos problemas. Šią savaitę Baltieji rūmai paskelbė
numatantys smarkiai išaugsiant nedarbą, o kai kurie privačiojo sektoriaus
analitikai perspėja, jog 2009 metais JAV biudžetas turės maždaug trilijono
dolerių deficitą.
G.W.Bushas lapkričio 15 dieną Vašingtone surengs viršūnių susitikimą,
kuriame bus svarstomi pasaulinė krizė, tačiau daugiausiai dėmesio bus
skiriama finansų sistemos pertvarkymo reguliavimui, o aštriausias krizės
problemas teks spręsti prezidento pamainai.
Naujajam prezidentui taip pat tikriausiai teks priimti nelengvus
sprendimus dėl Irako. Naujausios JAV visuomenės apklausos rodo, kad
optimizmas šiek tiek padidėjo Irake nuslūgus smurto bangai, tačiau dauguma
šalies gyventojų pageidauja, kad Jungtinių Valstijų kariai kuo greičiau
sugrįžtų namo.
Be to, kol kas neaišku, ar JAV ir Irako derybininkai suspės iki
pasirašyti ilgalaikės strateginės partnerystės sutartį, taip pat atskirą JAV
pajėgų teises ir pareigas apibrėžiantį susitarimą iki gruodžio pabaigos, kai
pasibaigs jų buvimą šalyje nustatantis Jungtinių Tautų mandatas.
JAV kariai Afganistano islamistų talibų vyriausybę nuvertė prieš
septynerius metus, tačiau 2008 metais šioje šalyje vyko kruviniausios kovos,
o G.W.Bushas ir jo pagrindiniai sąjungininkai pažadėjo sustiprinti ten
dislokuotas JAV pajėgas.
G.W.Bushas tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, pasisakiusiu
už nepriklausomos Palestinos valstybės sukūrimą, tačiau įstrigus Artimųjų
Rytų taikos deryboms, kurias jis padėjo atgaivinti praeitais metais, proceso
dalyviai akivaizdžiai laukia, kol bus prisaikdintas jo įpėdinis.
Naujajam prezidentui taip pat teks aiškintis santykius su tarptautiniam
spaudimui nepasiduodančiu Iranu, neketinančiu atsisakyti savo branduolinės
programos. Menkos pažangos pasiekta ir trapiose šešiašalėse derybose dėl
Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ambicijų pažabojimo.
Jam teks spręsti, kuria linkme pakreipti karą su terorizmu, kurį
G.W.Bushas paskelbė po 2001 metų rugsėjo 11 dienos atakų.
Baltieji rūmai teigia, jog priimti sprendimai padėjo išvengti naujų
atakų, tačiau kritikai smerkė JAV įsteigtus slaptuosius kalėjimus, įtariamus
kankinimus, Kubos Gvantanamo bazėje kalinamų asmenų teismų vilkinimą ir
paramą žmogaus teisių pažeidimais garsėjančioms, tačiau JAV politiką
remiančioms šalims.
Galvos sopulį taip pat kels labiausiai nuo šaltojo karo laikų pašliję
Vašingtono santykiai su Maskva bei nesutarimai su Pakistanu dėl įtariamų JAV
atakų prieš ekstremistus Afganistano pasienyje.
Tai, ką daugelis vadina galimomis katastrofomis, G.W.Bushas laiko
bręstančia sėkme, su sąlyga, kad jo įpėdinis tęs dabartinio prezidento
politiką. Baltieji rūmai taip pat tikina, kad 2008 spalį padėtis pasaulyje
yra daug geresnė negu 2001 sausį, pirmosios G.W.Busho kadencijos pradžioje.
„Pastaruosius aštuonerius metus prezidentas Bushas darbavosi nuolat
besikeičiančiame pasaulyje, kovojo su ekstremizmu, skleidė laisvę ir kėlė
žmones iš skurdo, kad mūsų vaikams pasaulis taptų geresnis ir saugesnis“, -
sakė prezidento atstovas spaudai Gordonas Johndroe.
Dabartinis šalies vadovas mėgsta kartoti, kad JAV pajėgos išlaisvino
milijonus žmonių Afganistane ir Irake, o jo padėjėjai akcentuoja
pagerėjusius santykius su Brazilija, Kinija ir Indija, taip pat džiaugiasi
su daugeliu Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių sudarytomis laisvosios prekybos
sutartimis.
G.W.Bushas ne kartą yra pareiškęs, jog palieka savo įpėdiniui Teherano
branduolinės programos problemos sprendimo „pagrindą“ - pradėtas JAV
remiamas derybas, kuriose dalyvauja Didžioji Britanija, Prancūzija ir
Vokietija, nors šiam žingsniui jis anksčiau nepritarė.
Kalbėdamas apie Šiaurės Korėją, kuri G.W.Busho kadencijos metu pirmąkart
išbandė savo branduolinį ginklą, prezidentas sakė, jog šešiašalės derybos,
kuriose dalyvauja Kinija, Japonija, abi Korėjos, Rusija ir JAV, yra geresnis
sprendimas negu jo pirmtako pasiūlytas dvišalis procesas.
Antradienį G.W.Bushas pripažino, kad ekonomikos krizė gali sukelti pavojų
vienam iš didžiausių jo pasiekimų - išplėstai ir patobulintai Afrikos
humanitarinės pagalbos programai. Prezidentas perspėjo savo įpėdinį, kad
šiam projektui skiriamų lėšų apkarpymas būtų „rimta klaida“.
Pasak prezidento padėjėjų, Baltieji rūmai rengia viešųjų ryšių akciją,
turinčią pašviesinti apsiblaususį G.W.Busho įvaizdį. Toks žingsnis būtų
labai nutolęs nuo JAV lyderio kadaise išsakyto pašaipaus požiūrio į
istorijos teismą: „Tada aš jau būsiu miręs“.