B.Obamos, kuris laikomos neabejotinu favoritu artėjančiuose rinkimuose, priešininkai bando atkapstyti bet kokį kompromatą, kuris galėtų sutrukdyti pirmajam juodaodžiui tapti JAV prezidentu.
Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Demokratų kandidato oponentai pranešė, kad Amerikoje nelegaliai gyvena B.Obamos teta. 56 metų Zeituni Onyango teismas dar prieš ketverius metus įsakė palikti šalį, tačiau išaiškėjo, kad ji nepakluso šiam nurodymui ir toliau gyvena Bostone.
Apžvalgininkai pastebi, kad nelegali emigracija yra jautri tema amerikiečiams, todėl kai kuriuos iš jų tokia žinia gali paveikti.
Demokratų kandidatas B.Obama sekmadienį aplankys tris miestus Ohajuje. Ši
valstija, kurios gyventojai per 2004 metų prezidento rinkimus balsavo už
respublikoną George'ą W.Bushą, yra nepaprastai svarbi
rinkimų baigčiai.
J.McCainas, kurio rinkimų kampanijos autobusas dvi dienas raižė šią
industrinę valstiją, dar labiau paspartino tempą surengęs pirmąjį naktinį
mitingą Floridoje. Respublikonų kandidatas kiek anksčiau dalyvavo kampanijos
renginiuose Pensilvanijoje ir Naujajame Hampšyre.
Pradėdamas paskutiniojo dramatiško rinkimų kampanijos savaitgalio
renginius B.Obama, puoselėjantis viltis tapti pirmuoju juodaodžiu JAV
prezidentu, šeštadienį žadėjo „naują politiką naujiems laikams“ ir sakė, kad
jį lydi „palankus vėjas“.
47 metų Ilinojaus senatorius, kuris gali džiaugtis žymia populiarumo
persvara nacionalinėse apklausose ir gausiu gerbėjų būriu, kritikuoja
J.McCainą dėl planuojamo atsako į JAV ekonominę krizę ir teigia, kad jo
varžovas yra uolus šiuo metu itin nepopuliaraus prezidento G.W.Busho
sekėjas.
Kasdien rengiamos kompanijos „Gallup“ apklausos šeštadienio rezultatai
rodo, jog demokratų kandidatas dar labiau sutvirtino savo pozicijas - už
B.Obamą pasisakė 52 proc., o už jo varžovą - 42 proc. galimų rinkėjų.
J.McCainas savo ruožtu kelia abejones dėl B.Obamos patriotiškumo. Pasak
jo, antradienis turėtų tapti referendumu, kuriame bus nuspręsta, ar jo
varžovas yra tinkamas tapti vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu tuo metu,
kai šalis kariauja Irake ir Afganistane.
„Kartą (Obama) pareiškė, kad pergalė preliminariame rinkimų etape
„pateisino“ jo tikėjimą Amerika“, - sakė 72 metų Arizonos senatorius,
pabrėždamas savo varžovo jau kelis mėnesius dažnai minimą frazę.
„Mano šalis man niekada neturėjo nieko įrodinėti, mano draugai. Visada ja
tikėjau ir labai didžiuojuosi, kad galiu jai tarnauti“, - pridūrė
J.McCainas. Respublikonų kandidatas yra buvęs JAV laivyno lakūnas, dalyvavęs
Vietnamo kare ir penkerius metus praleidęs priešo nelaisvėje.
Paskutinėmis dienomis kandidatai visą dėmesį sutelkė į valstijas, kurios
praeituose prezidento rinkimuose aiškiai palaikė respublikonus, arba tokias
kaip Virdžinija, Indiana ir Šiaurės Karolina, kurios jau kelis dešimtmečius
nėra nubalsavusios už demokratą.
Rinkimų kompanijos metu rekordiškai daug lėšų surinkęs B.Obama perėjo į
puolimą visuose frontuose. Šeštadienį jis dalyvavo kampanijos renginiuose
Nevadoje, Kolorade ir Misūryje, siekdamas palenkti į savo pusę tradiciškai
už respublikonu balsuojančias JAV Vakarų ir Vidurio Vakarų valstijas.
Tuo tarpu J.McCainas apsilankė Virdžinijoje ir Pensilvanijoje,
tikėdamasis priversti pervilioti į savo pusę bent vieną demokratus ir
B.Obamą remiančią valstiją.
Naujojo Hampšyro rinkėjai parėmė J.McCainą 2000 metais, kai šis siekė
respublikonų kandidato į prezidentus posto ir buvo G.W.Busho varžovas.
Tačiau dabar šioje valstijoje, kaip ir Pensilvanijoje, aiškią persvarą turi
B.Obama.
B.Obamai taip padeda šalies žvaigždės - viename iš trijų Ohajuje
įvyksiančių kampanijos renginių pasirodys roko legenda Bruce'as
Springsteenas. Demokratų kandidato padėjėjai mano,
jog Klivlande sekmadienio rytą įvyksiantis mitingas sutrauks didžiulę
dalyvių minią.
Prieš pat kampanijos atomazgą B.Obama pirmadienį ketina aplankyti
Floridą, Šiaurės Karoliną ir Virdžiniją, po to grįš į Čikagą ir lauks
paaiškėsiančių rinkimų rezultatų.
Prezidento rinkimai amerikietišku stiliumi
Dažnai užmirštamas faktas, kad JAV
gyventojai naująjį savo šalies prezidentą lapkričio 4 dieną rinks
netiesiogiai.
Dėl JAV politinės sistemos ypatumų jie išrinks tik savo valstijų
atstovus, deleguojamus į vadinamąją Rinkikų kolegiją, kurią sudarys
pareigūnai ir partijų lyderiai, atstovaujantys Demokratų arba Respublikonų
partijoms.
Atstovai, kurių iš viso bus išrinkta 538, gruodžio 15 dieną susirinks
savo valstijų sostinėse ir nuspręs, kuris kandidatas įsikurs Baltuosiuose
rūmuose. Rinkikų balsai priklausys nuo to, ar jų valstijose lapkričio 4
dieną daugumą balsų bus surinkęs demokratas B.Obama
ar respublikonas J.McCainas.
„Kalbant atvirai, manau, jog daug amerikiečių irgi to nesupranta", - sakė
Reformų instituto viešųjų ryšių direktorius Chrisas Dreibelbisas, paprašytas paaiškinti unikalią ir labai painią 19 amžiuje nusistovėjusią JAV prezidento rinkimų sistemą.
„Tai visada buvo mūsų (politinio) proceso dalis, tačiau manau, kad
žvelgianti iš tarptautinės perspektyvos, (ši sistema) neabejotinai atrodo
kitoniška", - sakė jis.
Kiekviena iš 50 JAV valstijų, taip pat šalies sostinės sostinė
Vašingtonas, gauna bent tris balsus Rinkikų kolegijoje, tačiau daugiausiai
vietų joje gauna daugiausiai gyventojų turinčios valstijos.
Kad laimėtų lapkričio 4 dieną, vienas iš kandidatų turi surinkti ne
mažiau kaip 270 Rinkikų kolegijos balsų. Joje daugiausiai atstovų turės
Kalifornija su 55 rinkikais, o antrąją vietą užims Teksasas, skiriantis 34
rinkikus.
Už kandidatą, kuris surenka daugumą valstijų gyventojų balsų, balsuoja
visi tai valstijai atstovaujantys Rinkikų kolegijos nariai. Šios taisyklės
nesilaiko tik Meinas ir Nebraska, kurių rinkikai atsižvelgia į mažesnių
rinkimų apygardų rinkėjų valią.
Dėl šios priežasties tradiciškai permainingai balsuojančios valstijos,
tokios kaip 20 rinkikų balsų turintis Ohajus arba 21 balsą turinti
Pensilvanija, tampa gyvybiškai svarbios persvarą siekiantiems užsitikrinti
kandidatams.
Kandidatas gali surinkti daugumą šalies gyventojų balsų, tačiau nepatekti
į Baltuosius rūmus. Taip nutiko 2000 metais, kai Demokratų partijos
kandidatas Alas Gore'as pralaimėjo Floridoje, ir 25 šiai
valstijai atstovaujantys Rinkikų kolegijos nariai nulėmė respublikono
George'o W.Busho pergalę.
A.Gore'as iš viso surinko 50 996 582 , o jo varžovas - 50 456 062 rinkėjų
balsus, tačiau už pergalę Floridoje užsitikrinusį G.W.Bushą balsavo 271, o
už demokratų kandidatą - 266 rinkikai.
Rinkikų kolegija, kurią įsteigė JAV valstybės kūrėjai, vienokiu ar
kitokiu pavidalu egzistavo nuo 19 a. pradžios, kai dėl didžiulių atstumų ir
komunikacijos priemonių stygiaus surengti visuotinius nacionalinius rinkimus
ir suskaičiuoti visų rinkėjų balsus buvo praktiškai neįmanoma.
„Manau, tuomet atrodė, kad tokios Rinkikų kolegijos sukūrimas
supaprastintų šį procesą ir užtikrintų akivaizdų (rinkimų) nugalėtoją", -
sakė C.Dreibelbisas.
Tokios rinkimų sistemos kritikai sako, kad Rinkikų kolegija ne visada
išreiškia daugumos šalies gyventojų valią, o kandidatai daugiausiai dėmesio
skiria kelioms svyruojančioms valstijoms, užuot rengę kampaniją nacionaliniu
mastu.
Tačiau sistemos šalininkai ginčija, kad perėjus prie tiesioginių
prezidento rinkimų, daug didmiesčių turinčios valstijos įgytų kur kas
didesnę galią nei rečiau apgyventos žemės ūkio valstijos.
Per pastaruosius du šimtmečius JAV parlamentarai gavo šimtus peticijų,
kuriose reikalaujama Rinkikų kolegiją reformuoti arba panaikinti, tačiau
tokie mėginimai nesulaukdavo pakankamo palaikymo.
„Tiesą sakant, matau, jog (ši sistema) vertinama dvejopai. Vašingtone aš
negirdžiu jokių garsesnių reikalavimų, raginančių panaikinti Rinkikų
kolegiją", - sakė C.Dreibelbisas.
„Kas žino? Galbūt tai pasikeis po šių rinkimų, jeigu nutiks taip, kad
vienas kandidatas surinks daugumą rinkėjų balsų, o kitas laimės Rinkikų
kolegijoje. Taip buvo nutikę 2000 metais. Taigi jeigu įsivyraus ši
tendencija, spėju, kad vis daugiau balsų ragins pakeisti Rinkikų kolegiją",
- pridūrė jis.
Jeigu abu kandidatai surinktų po 269 rinkikų balsus, prezidentas būtų
išrinktas per Atstovų Rūmų balsavimą, kuriame dalyvautų kiekvienos valstijos
parlamentarų delegacijos.
Tačiau dar vieno atvejo rinkimų taisyklės tiksliai neapibrėžia. Nors iki
šiol tokia padėtis dar nebuvo susiklosčiusi, tačiau tiksliai nežinoma, kas
nutiktų, jeigu lapkričio 4 dieną balsų daugumą surinkęs kandidatas mirtų iki
gruodžio viduryje įvyksiančio Rinkikų kolegijos balsavimo.
Jeigu išrinktasis prezidentas dėl kokių nors priežasčių nebegalėtų
pradėti eiti pareigų iki sausio mėnesį įvyksiančios inauguracijos, juo būtų
prisaikdintas JAV viceprezidentas.