Kai po trumpo, rugpjūtį kilusio karo tarp Rusijos ir Gruzijos šios
derybos nutrūko, 27 ES narės užsakė išsamią Europos santykių su Maskva
analizę.
Europos Komisijos parengtame pranešime nurodoma, kad derybos dėl naujos
ES ir Rusijos sutarties, kurioje būtų apibrėžta viskas - nuo energetikos iki
žmogaus teisių - „turi tęstis“. „Pirmiausia, todėl, kad derybos leistų
Europos Sąjungai siekti savų interesų Rusijoje. Antra, nes tai geriausias
būdas bendrauti su Rusija bendros pozicijos pagrindu“, - pažymima EK
pranešime.
„Kai ES kalba vienu balsu ir veikia kaip viena (esybė), Rusija į tai
atkreipia dėmesį“, - sako EK.
„Kitus derybų posėdžius reikia suplanuoti jau dabar“, - pabrėžia EK ir
pažymi, kad kitą pirmadienį rengiamas ES užsienio reikalų ministrų
susitikimas „bus proga ES narėms pasiekti bendrą susitarimą dėl derybų
tęsimo“.
Kiek vėliau, lapkričio 14-ąją Nicoje rengiamas ES ir Rusijos viršūnių
susitikimas.
ES ir Maskvos santykių apžvalga pasirodė praėjus dviem dienoms nuo
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų bendro pareiškimo, jog derybų su Rusija
negali būti, kai Rusija ne iki galo laikosi paliaubų su Gruzija.
Lapkričio 2 dieną Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Valdas Adamkus ir
Lechas Kaczynskis (Kačynskis) paskelbė bendrą deklaraciją dėl Rusijos
kariuomenės išvedimo iš Gruzijos.
Deklaracijoje tarptautinė bendruomenė ir Europos Sąjungos vyriausybės
kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo
kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų
sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino aukščiausio lygio susitikime
rugsėjo 1 dieną.
Taip pat šių šalių vadovai tada nurodė, kad šiuo metu, kol kariuomenė
neišvesta, būtų per anksti atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės
susitarimo su Rusija.
Toliau Europos Komisijos pranešime pažymima, kad Rusijos karinė kampanija
Gruzijoje ir atskilusių Gruzijos sričių - Pietų Osetijos bei Abchazijos -
pripažinimas nepriklausomomis valstybėmis „gerokai aptemdė ES ir Rusijos
santykius“.
ES pasiuntė savo stebėtojus į Gruziją, bet jiems neleidžiama įžengti į
šias dvi sritis.
„Rusijai reikia Europos Sąjungos“, - sakoma pranešime, pabrėžiančiame
Rusijos energijos ir žaliavos eksportą į Europą.
Rusija, kaip ES prekybos partnerė, užima trečią vietą, be to, prekybos
apimtys per metus padidėja beveik 20 proc., o Europos Sąjunga yra didžiausia
investuotoja Rusijoje.
ES santykių su Rusija vertinime dar reiškiamas susirūpinimas dėl žmogaus
teisių padėties ir perspėjama, kad tarp Maskvos įsipareigojimų ir realios
padėties yra „vis didėjantis atotrūkis“.
Pastaruoju metu ES ir Rusijos santykius reglamentuoja 1997 metų
Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris buvo sudarytas tuo metu,
kai gerokai silpnesnė Rusija kilo iš buvusios Sovietų Sąjungos griuvėsių.
Jos dabartinė, kategoriškesnė pozicija kelia nerimą buvusioms Rusijos
favoritėms, tarp kurių ryškiausios yra Lietuva ir Lenkija.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nesistengia raminti jų
susirūpinimo, kaip rodo trečiadienį jo sakyta kalba, kurioje nurodyta, kad
Rusija dislokuos daugiau raketų Kaliningrado srityje ir palei rytinę ES
sieną prieš JAV plečiamo priešraketinės gynybos skydo objektus Lenkijoje ir
Čekijoje.