Beveik viso pasaulio akys buvo prikaustytos prie istorinių rinkimų
Jungtinėse Valstijose ir Baracko Obamos pergalės, tačiau
Butane visų žvilgsniai buvo nukreipti į 28 metų Jigme Khesarą Namgyelą
Wangchucką, tapusį jauniausiu valdančiu
monarchu pasaulyje.
Per senovines apeigas baltuose, virš Timpu slėnio iškilusiuose rūmuose
J.Kh.N.Wangchucko tėvas, kuris prieš dvejus metus atsisakė sosto, perdavė
jam Butano Juodvarnio karūną.
„Nuostabi diena, nei vieno debesies danguje. Čia susirinko dievai. Tai
bus prisimenama kaip įvykis, suvienijęs Butano žmones“, - žurnalistams sakė
premjeras Jigmi Thinley.
Karaliaus įžengimas į sostą bus švenčiamas tris dienas ir naktis, o šia
proga Butane netgi buvo išjungtas mobiliųjų telefonų ryšys.
Itin gerbiamas buvęs karalius, kuriam sukako 52-eji, atsistatydinti
nusprendė įgyvendindamas savo viziją reformuoti ir modernizuoti senas
tradicijas puoselėjančią uždarą savo šalį, kurioje gyvena tik kiek daugiau
nei 600 tūkst. žmonių. Jis panaikino absoliučią karaliaus valdžią, tačiau
numatė monarchijai svarbų „moralinį vaidmenį“.
Tarp Indijos ir Kinijos įsiterpęs Butanas niekada nebuvo kolonizuotas,
tačiau šiemet šalyje įvyko svaiginančių permainų - kovą surengti pirmieji
demokratiniai naujojo parlamento ir premjero rinkimai.
Atsistatydinus ankstesniam šimtus metų gyvuojančios Wangchuckų (Vangčukų)
dinastijos karaliui, buvo laukiama, kad astrologai paskirtų naujojo valdovo
karūnavimui tinkamą datą.
Rūmuose susibūrė šimtai garbingų vietinių ir užsienio svečių. Ceremoniją
stebėjo Indijos prezidentė Pratibha Patil, valdančiosios partijos lyderė
Sonia Gandhi ir Indijos kino žvaigždės. Prie rūmų išsirikiavo
daugybė džiūgaujančių vietos gyventojų, vilkinčių nacionalinius kostiumus.
Naujasis karalius prisiekė tęsti savo tėvo unikalią filosofiją - gerinti
„bendrosios nacionalinės laimės“ ir kitus neįprastus ekonominius rodiklius,
turinčius užtikrinti „Griaustinio Drakono šalies“ klestėjimą.
„Esu laimingas, mano draugai laimingi, ir apskritai visa mūsų tauta yra
laiminga“, - džiūgavo 27 metų valstybės tarnautojas Sonamas Phuntsho.
„Jis artimas žmonėms. Jis labai protingas ir padorus žmogus“, - vyriškis
pasakojo apie naująjį karalių, kuri daugelis butaniečių laiko gebančiu
bendrauti su paprastais žmonėmis.
Karališkoji šeima Butane labai gerbiama ir tikisi išvengti kaimyninio
Nepalo valdovų likimo. 1996 metais Nepale prasidėjo maoistų sukilimas, kuris
šiemet baigėsi monarchijos panaikinimu.
„Tinkamiausias laikas keisti politinę sistemą - kai šalyje klesti
stabilumas ir taika. Kam laukti revoliucijos?“ - sakė ankstesnis Butano
karalius, kuris 2005 metais šalyje pradėjo demokratines reformas.
Pagrindinis naujojo karaliaus laukiantis iššūkis - apsaugoti Butaną nuo
pernelyg didelės globalizacijos, kuri ypač suintensyvėjo, kai jaunimui tapo
prieinama palydovinė televizija ir internetas.
Butanas iki praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio neturėjo kelių ir savos
valiutos, o televizijos draudimas atšauktas tik 1999 metais. Nepaprastai
gražią gamtą turinti šalis taip pat atsispiria pagundoms pasipelnyti masinio
turizmo ir įsileidžia tik nedideles organizuotas turistų grupes, kurių
veikla griežtai prižiūrima.
„Esame maža valstybė, kuriai svarbiausios tradicijos. Turime išsaugoti
mūsų tradicijas, todėl svarbu kontroliuoti išorinę įtaką“, - karūnavimo
šventėje aiškino 25 metų viešųjų paslaugų darbuotojas Heroka Zangpo.
Tačiau daugelį žmonių vis dar glumina nepaprastai populiaraus
ankstesniojo karaliaus sprendimas atsistatydinti, o perėjimas prie
demokratijos jiems kelia nerimą.
Šaliai taip pat gresia galimi išoriniai pavojai.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje Butanas ištrėmė 100 tūkst. etninių
nepaliečių, įvedė visiems privalomus nacionalinius kostiumus ir draudė
oficialiai vartoti nepaliečių kalbą.
Nepale įkurtose pabėgėlių stovyklose vargingai gyvenantys tremtiniai
palaikė susikūrusių komunistų sukilėlių užmačias paskelbti karą Wangchuckų
dinastijai.
„Tai tikra tragedija - nors esam butaniečiai, negalime prisidėti prie
„bendrosios nacionalinės laimės“, - naujienų agentūrai AFP Nepale sakė
vienas iš pabėgėlių Santa Bir Ghale.
„Mes labai pykstame, nes buvom prievarta išvaryti. Tikiuosi, jog naujasis
karalius supras, jog su šeštadaliu jo šalies gyventoju buvo pasielgta labai
neteisingai, - sakė kitas stovyklos gyventojas, 40 metų Shiva Lalas Adhikari. - Tebelaikau save butaniečiu ir tikiuosi, kad kada nors mums bus leista sugrįžti“.