Prancūzijai pradėti pokalbį su Rusija trukdo Lietuvos ašaka (papildyta)

Pasak diplomatų, per parengiamąsias ambasadorių lygio derybas, kurios ketvirtadienį vyko Briuselyje, Lietuvos delegacija dar kartą „labai griežtai“ pareiškė nepritarianti Rusijos ir ES derybų atnaujinimui. Šis derybų procesas buvo įšaldytas rugsėjį, Bendrijoje kilus pasipiktinimui dėl rugpjūtį Rusijos surengto karinio puolimo prieš Gruziją.

„Lietuva pareiškė nepasirašysianti jokio dokumento, kuriame bus kalbama apie derybų atnaujinimą“, - naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.

ES pirmininkaujanti Prancūzija argumentuoja, kad rugsėjį derybos su Rusija tebuvo atidėtos, o ne formaliai sustabdytos, todėl teisiškai nebūtinas visų ES šalių vienbalsis pritarimas, kad jos būtų atnaujintos, sakė kitas diplomatas.

„Lietuviai iki šiol griežtai nusistatę, kad derybos nebūtų atnaujintos, tačiau prancūzai vis tiek planuoja žengti į priekį“, - sakė jis.

Pasak diplomatų, Kai kurios ES šalys, tarp jų Didžioji Britanija, pasisako už derybų atnaujinimą, tačiau nori, kad pirmadienį įvyksiančiame paruošiamajame Bendrijos šalių užsienio ministrų susitikime būtų susitarta dėl pareiškimo, kad Rusija įvykdė ne visas jai iškeltas sąlygas.

„Manau, kad ministrai priims susitarimą, artimą tam, apie kurį kalbėjo Didžioji Britanija“, - sakė kitas diplomatas.

Kitas diplomatas nurodė, kad Lenkijos pozicija panaši, kaip ir Lietuvos, tačiau ją galima įtikinti persigalvoti, jeigu pirmadienį Briuselyje susitiksiantys ES šalių užsienio reikalų ministrai „nustatys griežtas sąlygas“.

Pranešama, kad be Britanijos, Graikija taip pat ketina laikytis griežtosios linijos, tačiau, kita vertus, jos neatmeta galimybės atnaujinti derybas su Maskva, kuriose būtų sprendžiami kai kurie ypač svarbūs klausimai, tokie kaip energijos išteklių tiekimas ir parama sprendžiant tarptautines problemas, tarp jų Irano.

Vienas Lenkijos šaltinis nusiskundė, kad „kai kalbama apie Rusiją, mes laikomi ramybės drumstėjais. Tačiau yra priešingai - mes kovojame, kad būtų gerbiamos europietiškosios vertybės“.

Anksčiau šią savaitę Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus paskelbė bendrą pranešimą, kuriame sakoma, kad ES neturėtų atnaujinti derybų su Rusija, kol ši neįvykdė visų ugnies nutraukimo sutarties su Gruzija sąlygų.

Abu lyderiai pabrėžė, kad iki šiol neįvykdytos paliaubų sutarties sąlygos, numatančios Rusijos pajėgų atitraukimą į pozicijas, kurias jos užėmė prieš prasidedant konfliktui, taip pat nesudarytos sąlygos laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Pasak jų, ES stebėtojams taip pat turėtų leista dirbti abiejuose separatistiniuose Gruzijos regionuose - Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

Lietuva praėjusią savaitę aštriai kritikavo Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnero pareiškimą, kad ES ir Rusijos derybos gali būti atnaujintos per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris įvyks Nicoje lapkričio 14 dieną.

Europos Komisija ketvirtadienį tvirtino, kad jos mandatas derėtis su Maskva bloko vardu tebegalioja, tačiau pabrėžė norinti gauti ES šalių sutikimą prieš atnaujinant tokias derybas.

ES išorinių ryšių komisarė Benita Ferrero-Waldner sakė, kad derybos „nėra dovana Rusijai“.

„Tai nereiškia, kad reikalai bus tvarkoma kaip įprasta, nes mes negalime priimti dabartinės padėties Gruzijoje“, - komisarė sakė trečiadienį vykusiame Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto posėdyje.

Lietuva Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl strateginės partnerystės sutarties atnaujinimui pritars tik tuo atveju, jei ES laikysis rugsėjį užsibrėžtos pozicijos nesiderėti su Maskva tol, kol ši neatitrauks savo karinių pajėgų iki pozicijų buvusių prieš prasidedant karui su Gruzija.

Tai BNS penktadienį sakė neįvardytu norėjęs likti Lietuvos diplomatas.

„Bendras sutarimas Lietuvai būtų priimtinas tik tuo atveju, jei jis išliktų rugsėjo 1 dieną Europos Vadovų Taryboje (EVT) pasiekto susitarimo rėmuose. Kodėl ES negali nusileisti, kuomet yra kalbama apie kadaise priimtus susitarimus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, tačiau yra linkusi nematyti, dėl kokių sąlygų deryboms su Rusija atnaujinti buvo susitarta vos prieš du mėnesius“, - sakė aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Pasak diplomato, svarstant derybų atnaujinimo klausimą kalbama ne tik apie Rusijos karinių pajėgų atitraukimą iki pozicijų prieš karą, bet ir apie tai, jog tarptautiniai stebėtojai Gruzijoje nėra įleidžiami nepriklausomais pasiskelbusius separatistinius Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus.

„Šiuo metu Briuselyje vyksta diskusijos derybų atnaujinimo klausimu ambasadorių lygiu, kurių metu nemažai šalių pabrėžia, jog būtina laikytis anksčiau nubrėžtos ES linijos dėl Rusijos prisiimtų įsipareigojimų. Toliau šį klausimą aptars ES šalių vadovai. Šiuo metu konsensuso nėra, tačiau Lietuva nėra viena, panašios pozicijos laikosi bent 7 ES šalys. Formaliai ši diskusija turėtų pasibaigti pirmadienį (Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje - BNS)“, - kalbėjo diplomatas.

Europos Komisija ne kartą ragino ES nares susitarti, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos bendradarbiavimo derybos, įšaldytos dėl Rusijos konflikto su Gruzija. Prancūzija taip pat yra užsiminusi, kad derybas bus galima pratęsti artimiausiu metu. Jų atnaujinimo siekiama lapkričio 14 dieną Nicoje įvyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.

Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio EVT posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.

Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.

Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.

Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo karo veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.