N.Sarkozy, kuris pirmininkavo ES viršūnių susitikimui Briuselyje, sakė,
kad Maskva po rugpjūtį įvykusio karo Gruzijoje maždaug laikosi ugnies
nutraukimo susitarimo, todėl įšaldytos derybos dėl partnerystės, pradedant
energijos tiekimu ir baigiant žmogaus teisėmis, turėtų būti atnaujintos.
„Ar turime kurti dar vieną Europos ir Rusijos krizę?" - klausė N.Sarkozy,
kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Bendrijai.
„Man tai neatrodo protinga", - sakė jis per spaudos konferenciją,
surengtą po viršūnių susitikimo.
Tačiau ES narės Lietuva ir Lenkija mano, kad Rusija dar ne iki galo
įvykdė tą taikos susitarimą, kurį sudarant tarpininkavo N.Sarkozy.
Šios šalys tvirtina, kad Rusija sutelkė pajėgas nuo Gruzijos
atsiskyrusiuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose, kuriuos Maskva, be
to, pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Atvykęs į susitikimą, kuris truko daugiau kaip tris valandas, Lietuvos
prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad svarbūs taikos susitarimo punktai
„niekada iš tikrųjų nebuvo įvykdyti".
„Tad kyla klausimas: ar turėsime susitarimą be jokio priimtų
įsipareigojimų įvykdymo?" - sakė V.Adamkus.
N.Sarkozy nurodė, jog išreiškė Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui
savo „didelį susirūpinimą" dėl neseniai paskelbto jo pareiškimo, kad Rusija
Kaliningrado srityje prie Lietuvos ir Lenkijos dislokuos artimojo nuotolio
raketas.
Tačiau Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad norint išreikšti abejones ar
pademonstruoti nepritarimą geriau matyti vieniems kitus, kalbėtis: „Yra
geriau pasiekti, kad tave suprastų, o ne būti ignoruojamam ar atsisakyti
kalbėtis".
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso per bendrą spaudos konferenciją palaikė N.Sarkozy poziciją.
„Savo draugams Lenkijoje ir Lietuvoje sakau, kad mums geriau turėti
vieningą Europos poziciją, kai kalbame su Rusija. Poziciją, kuri galbūt nėra
100 procentų to, ko būtumėte norėję, o ne tris ar keturias Europos pozicijas
kalbantis su Rusija", - pažymėjo jis.
Paraginęs atnaujinti derybas, jis pridūrė, kad kalbėdama vienu balsu
Europa „neabejotinai turi daug daugiau įtakos mūsų interesams ginti ir mūsų
vertybėms propaguoti".
Pirmadienį, prieš lapkričio 14-ąją Nicoje (Prancūzija) įvyksiantį ES ir
Rusijos viršūnių susitikimą, Bendrijos užsienio reikalų ministrai tarsis, ar
atnaujinti partnerystės derybas su Maskva, kurios buvo įšaldytos rugsėjo 1
dieną, dėl Rusijos ir Gruzijos karo.
Tas partnerystės susitarimas pakeistų 1997 metais pasirašytą susitarimą,
kuris dėl Rusijos naujo, iš energijos išteklių susikrauto turto ir vis
kategoriškesnės užsienio politikos prarado didelę savo aktualumo dalį.
Pagal taikos su Gruzija planą, Maskva išvedė savo pajėgas iš Gruzijos
teritorijos pagrindinės dalies, tačiau dabar Abchazijoje ir Pietų Osetijoje
esančių rusų karių skaičius yra daug didesnis nei prieš karą.
Lietuva ir Lenkija tvirtina, jog būtų neteisinga taip greitai po
invazijos į Gruziją ir tų separatistinių regionų pripažinimo atnaujinti
reikalus su Maskva.
„Šiuo metu būtų sunku suprasti, kad Rusija turėtų būti apdovanota, -
žurnalistams sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.
- Pažymėjau, kad Rusija nesulaukė jokių sankcijų, ir tai nėra gera
praktika".
Nors Bendrijai iš esmės nereikia visų 27 jos narių pritarimo, kad derybos
būtų atnaujintos, bloko lyderiai nori išvengti skilimo, kuris įvyktų
nekreipiant dėmesio į Lietuvos ir Lenkijos prieštaravimus.
Kai kurios ES valstybės, tarp jų - Didžioji Britanija, pritaria derybų
atnaujinimui, bet nori, jog ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį
susitartų dėl pareiškimo, kad Rusija ne iki galo įvykdė įsipareigojimus,
sako diplomatai.