„Šimtais ir tūkstančiais visoje šalyje jie balsavo už permainas", - sakė
J.Key po užtikrintos pergalės, kuri nutraukė premjerės Helen Clark valdymą drauge su centro kairiųjų Leiboristų partijos vyriausybe.
„Šiandien Naujosios Zelandijos žmonės balsavo už veiksmą, už saugesnę,
turtingesnę ir ambicingesnę Naująją Zelandiją", - pareiškė jis.
H.Clark šeštadienį vakare pripažino savo pralaimėjimą šalies rinkimuose.
Susirinkusiai šalininkų miniai H.Clark sakė, jog beveik baigus skaičiuoti
balsus paaiškėjo, kad „šis vakaras - ne mūsų".
„Mano, kaip Leiboristų partijos lyderės, darbas baigtas. Aš
atsistatydinsiu ir tikėsiuosi, kad mano kolegos Leiboristų partijoje naują
lyderį išrinks iki Kalėdų", - sakė ji.
Premjerė, kuri valdė šalį devynerius metus - tai vienas ilgiausiai
trukusių demokratiškai išrinktos moters valdymo periodų - taip pat
pasveikino J.Key tapus naujuoju šalies premjeru.
Rinkimų vakarą paskelbti rezultatai rodo, kad 122 vietų parlamente
Nacionalinė partija gavo 59 vietas, o Leiboristų partija - 43 vietas.
Su sąjungininkų vietomis - penkiomis partijos ACT ir viena „Bendros
ateities" vieta - Nacionalinė partija turės aiškią 65 vietų daugumą.
Kitas penkias vietas gavo Maorių partija, kuri, nors ir nenulems jėgų
pasiskirstymo, turėtų paremti naująją vyriausybę pasitikėjimo klausimais.
47 metų J.Key, kuris yra dirbęs prekybos banke, pripažino, kad laukia tam
tikros problemos, nes pasaulinė finansų krizė šioje šalyje, kurioje gyvena
4,3 mln. žmonių ir kuri labai priklauso nuo žemės ūkio produkcijos eksporto,
tikriausiai virs recesija.
J.Key taip pat atidavė pagarbą H.Clark, kuri paskelbė, kad po pralaimėtų
rinkimų atsistatydins iš Leiboristų partijos lyderio posto. Išrinktasis
premjeras išreiškė susižavėjimą jos troškimu padaryti Naująją Zelandiją
geresnę.
J.Key, kurio turtas vertinamas 50-čia mln. Naujosios Zelandijos dolerių
(80 mln. litų), 2001 metais išėjo iš „Merrill Lynch" Londono skyriaus,
kuriame vadovavo užsienio valiutų padaliniui, kad galėtų įgyvendinti savo
svajonę valdyti Naująją Zelandiją.
2002-aisiais jis buvo išrinktas Nacionalinės partijos parlamentaru, o po
šešerių metų pradės vadovauti šaliai.
Siekdamas viršūnės Nacionalinėje partijoje jis pademonstravo tą
negailestingą ryžtą, kuris jam anksčiau, kai jis per 10-ojo dešimtojo
dešimtmečio pabaigos nuosmukį turėjo atleisti „Merrill Lynch" darbuotojus,
pelnė jam pravardę „besišypsantis žudikas".