„Kalbant apie techninę reikalo pusę, tai formalų sprendimą dėl derybų, ES
vienašališkai nutrauktų dėl karo Gruzijoje, datos priims Prancūzija, kuri
pirmininkauja Europos Sąjungoje, ir tik ji“, - sakė aukštas ES Vadovų
Tarybos pareigūnas.
„Griežtai juridiškai, - pažymėjo jis, derybos nenutrauktos, o tik
atidėtos. Europos Komisija turi mandatą jas vesti, ir jokio naujo vienbalsio
visų 27 ES narių sprendimo nereikia“.
Taigi Lenkija ir Lietuva, kurios nemano, kad Rusija įvykdė visus šešis
Medvedevo - Sarkozy plano punktus, negali blokuoti derybų.
„Techniškai neaišku tik dėl datos, o ne dėl to, atnaujinti ar ne“, -
pažymėjo pašnekovas. Tačiau kadangi temos opios, svarbus ir politinis
momentas: prieš priimdamas sprendimą Paryžius nori pasikonsultuoti su
Sąjungos narėmis“.
Praėjusį trečiadienį Europos Komisija priėmė dokumentą, kuriame apibrėžė
situaciją ir rekomendavo atnaujinti derybas.
Europos Vadovų Tarybos sekretoriatas taip pat parengė slaptą pranešimą
dėl bendradarbiavimo su Rusija būklės ir perspektyvų. Abu dokumentus
užsienio reikalų ministrai apsvarstys pirmadienį.
„Pirmadienį vyks svarbi diskusija, - sakė ES išorės ir saugumo politikos
vyriausiojo koordinatoriaus Javiero Solanos spaudos
atstovė Kristina Gallach. - Per darbo pusryčius ministrai
apsvarstys visą ES ir Rusijos santykių spektrą, neaplenkdami, žinoma, ir
Gruzijos problemos“.
„Po to jų darbotvarkėje bus pasirengimas ES ir Rusijos viršūnių
susitikimui, kuris vyks lapkričio 14 dieną Nicoje. Mes tikimės, kad
pirmadienį bus priimta rekomendacija atnaujinti derybas dėl ES ir Rusijos
strateginio susitarimo“, -pridūrė ji.
Stebėtojai Briuselyje įsitikinę, kad Prancūzijos prezidentas Nicolas
Sarakozy paskelbs derybų atnaujinimo datą per susitikimą su
D.Medvedevu Nicoje.
Penktadienį Briuselyje ES nepaprastajame susitikime, nors jis buvo
skirtas pasaulinei finansų krizei, buvo aptarta ir Rusijos tema.
N.Sarkozy, kuris pirmininkauja Europos Vadovų Taryboje, pareiškė spaudos
konferencijoje, kad ES neturi pagrindo neatnaujinti derybų.
Jis pažymėjo, kad Rusija įvykdė visas keturias sąlygas, kurias jai
pateikė ES dėl karinio konflikto su Gruzija. Tai - nutraukti ugnį,
atitraukti Rusijos kariuomenę iki linijų, kuriose ji buvo iki rugpjūčio 8
dienos, dislokuoti tarptautinių stebėtojų korpusą, pradėti tarptautinę
konferenciją Ženevoje dėl būsimo Pietų Osetijos ir Abchazijos statuso.
Savo ruožtu toje pačioje spaudos konferencijoje Europos Komisijos
pirmininkas Jose Manuelis Barrosu, kreipdamasis į
Lenkiją ir Lietuvą, sakė, kad jų interesus atitinka turėti „bendrą ES
poziciją dėl Rusijos, nei trys ar keturios skirtingos pozicijos, net jeigu
joms ji ne visiškai patinka“.
Esant bendrai pozicijai, motyvavo jis savo nuomonę, ES turi daugiau
galimybių ginti savo interesus nuo Rusijos. Aptarti su ja sunkias problemas
ir esamus nesutarimus. Kai kurių ES šalių dvišalių santykių su Rusija logika
neturi vyrauti.
Ekspertai pažymi, kad ES vadovybei nenaudinga ilga pertrauka derybose su
Rusija, todėl ji nori kuo greičiau sudaryti strateginį susitarimą su
juridiškai įpareigojančiomis Rusiją principais, pirmiausia jautrioje
energetikos srityje.
Antra vertus, Rusijai priešiškos nuotaikos Sąjungoje sustiprėjo, kad
prezidentas D.Medvedevas paskelbė atsakomąsias priemones į Amerikos
priešraketinos gynybos (PRG) dalių dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.
Konkrečiai tai pasireiškė per svarstymus Europos Parlamento tarptautinių
reikalų komitete praėjusį trečiadienį. ES išorės ryšių komisarė Benita
Ferrero-Waldner pavadino Rusijos sprendimą
„nemalonia staigmena“.
Spaudos konferencijoje Briuselyje N.Sarkozy savo ruožtu irgi pabrėžė, jog
jis pritaria dialogo su Maskva atnaujinimui, bet jam „labai nepatinka“
Rusijos raketų kompleksų dislokavimo netoli Kaliningrado perspektyva.
Šeštadienį Prancūzijos, kaip pirmininkaujančios ES šalies, URM pareiškė
„didelį susirūpinimą“ dėl Rusijos sprendimo. Jis „nepadeda įsivyrauti
pasitikėjimo atmosferai ir gerinti saugumą Europoje“.