Dauguma
ES šalių siekia atnaujinti derybas dėl partnerystės sutarties
su
Maskva, kurios buvo įšaldytos rugsėjį po Rusijos karo su
Gruzija.
Tačiau tokiems planams pasipriešino Lietuva ir
Lenkija. Abi šios šalys
teigia, jog Maskva neįvykdė visu
ugnies nutraukimo sutarties sąlygų. Šią
sutartį
tarpininkaujant Prancūzijai Maskva ir Tbilisis pasirašė
kilus
ginkluotam konfliktui dėl Pietų Osetijos.
Atvykęs
į Briuselyje vykstantį susitikimą J.Solana sakė turįs
vilties,
jog derybos dėl partnerystės su Rusija greitai bus
atnaujintos.
„Labai tikiuosi, jog taip ir nutiks, - sakė
jis. - Santykiai su Rusija
turint tam tikrą pagrindą labiau
atitinka Europos Sąjungos interesus negu
santykiai be tokio
pagrindo.“
Tačiau jis pridūrė, jog „tai nereiškia,
kad santykiai taps tokie kaip
anksčiau. Jie nebebus tokie kaip
anksčiau“.
Rusija išvedė savo pajėgas iš Gruzijos
teritorijos gilumos, tačiau
keletas tūkstančių jos karių iki
šiol sutelkta separatistiniuose Gruzijos
regionuose - Pietų
Osetijoje ir Abchazijoje, kuriuos Maskva pripažino
nepriklausomomis
valstybėmis.
„Neabejotina, kad pajėgos liko Pietų
Osetijoje ir Abchazijoje, kurias
(Maskva) pripažįsta
(nepriklausomomis) valstybėmis, - žurnalistams sakė
J.Solana. -
Tai nėra taikdariškos pajėgos. Taikdarių ten nebėra,
tačiau
dabar ten sutelktos Rusijos pajėgos, daug didesnės nei
ankstesnės taikdarių
pajėgos.“
Derybas remia D.Britanija ir Švedija
Didžioji Britanija ir Švedija
pirmadienį pareiškė, kad jos remia Europos Sąjungos (ES) ir
Rusijos derybų dėl partnerystės atnaujinimą, tačiau paragino,
kad Bendrijos ir Maskvos santykiai būtų nuolat peržiūrimi.
„Mes galime paremti derybų dėl naujo ES ir Rusijos pagrindų susitarimo
atnaujinimą, nes manome, kad šie klausimai atitinka ir ES, ir Rusijos
interesus“, - pranešime spaudai sako šių dviejų šalių diplomatijos vadovai.
Tačiau pranešime jie priduria, kad „mes nei grįžtame prie įprastinio
reikalų tvarkymo, nei užverčiame puslapį dėl konflikto Gruzijoje“.
Pirmadienį į Briuselį renkasi ES šalių užsienio reikalų ministrai, kurie,
be kitų klausimų, svarstys ir galimybes atnaujinti derybas su Rusija dėl
plataus masto partnerystės sutarties.
Siūloma ES ir Rusijos partnerystės sutartis turėtų sutvirtinti Bendrijos
ir jos didžiausios energetinių žaliavų tiekėjos politinius, prekybinius ir
ekonominius ryšius.
Europos Komisija ir daugelis ES šalių mano, kad partnerystės sutartis
padės Bendrijai išlaikyti bendrą frontą santykiuose su Maskva, kurie neretai
būna prieštaringi.
Kremliaus pareigūnams tokia sutartis atrodo kur kas mažiau patraukli negu
Briuseliui. Pasak apžvalgininkų, Rusija tradiciškai labiau linkusi su ES
šalimis tartis atskirai.