Pasaulyje kilusi finansų krizė neaplenkė ir Rusijos, kuri ilgai pūtėsi nuo dolerių, gautų už rekordines kainų aukštumas pasiekusią naftą. Tačiau jos kaina jau smigo žemyn.
Bet premjeras Vladimiras Putinas nusprendė, kad dabar taupyti – toli gražu ne pats tinkamiausias metas.
Dūmos nariai jau antrą mėnesį paklusniai balsuoja už viską, ką tik paskelbia V.Putinas. O jis dosniai švaisto milijardines valstybės garantijas ir biudžeto pinigus.
Parama – tik išrinktiesiems
Tačiau ne visi tuo patenkinti. Anksčiau V.Putino patarėju dirbęs politikas ir ekonomistas Andrejus Ilarionovas aiškiai nurodė, kuo skiriasi valstybės parama JAV ir Rusijoje.
„Amerikoje pagalbos paketu gali naudotis iš esmės visi rinkos dalyviai. Pas mus – tik išrinktieji.
Kam šie pinigai atiteks? Keliems bankams ir vyriausybei artimoms kompanijoms – „Rosneft“, „Gazprom“ ir panašioms.
Tokiu atveju lėšos bus naudojamos ne gelbėtis nuo krizės, o tiesiog perskirstyti bendrovių nuosavybę ir toliau kurti ekonominį monopolį, kuriam diktuoja valdžia“, – piktinosi ekonomistas.
Tačiau V.Putinas tam prieštarauja: „Mes nenorime nieko nacionalizuoti. Valstybės įsikišimas į ekonomiką – būtina, bet laikina priemonė“.
Tačiau iš tikrųjų jau pradėjo veikti paprasta schema: susidūrusi su sunkumais įmonė gali gauti paramą, jei atsiduos valstybės globai. Kitaip tariant, pereis į jos rankas.
Prasiskolino iki ausų
Tačiau taip galima elgtis tik su rusais. Kiek sunkiau – su užsieniečiais. Būtent šiems Rusijos įmonės ir bankai prasiskolino labiausiai.
Rusija šiuo metu skolinga apie 1,26 trilijono JAV dolerių. Tai – 74 procentai šiemet planuojamo bendrojo vidaus produkto.
Valstybės dalis – tik apie 100 milijardų, iš kurių apie 40 milijardų sudaro vidaus skola. Visa kita – bendrovių ir korporacijų paimti kreditai.
Dar vasarą Rusijos vyriausybė primygtinai siūlė užsienio investuotojams pulti į šios šalies finansų rinką tarsi į tylų uostą, kuriame galima ramiai stebėti siaučiančią audrą ir net praturtėti.
Dabar cunamis jau kilo ir Rusijoje.
Vienintelė išeitis – tiesti ranką į valstybės pusę. Tai jau sėkmingai daroma.
Kam geležinkeliams bankas?
Kaip? Kuo įvairiausiai. Plačiai nuskambėjo „KIT finans“ banko gelbėjimo operacija.
Iš pradžių jis buvo parduotas bendrovei „Lider“, kuri priklauso su V.Putinu besibičiuliaujantiems broliams Kovalčiukams. Vėliau atiteko Rusijos geležinkeliams.
Vargu ar net šiai operacijai vadovavęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas galėtų logiškai paaiškinti, kam geležinkelininkams reikalingas investicinis bankas.
Tuo tarpu kiek anksčiau Ryšių ministerijai vadovavęs Kremliui artimas Leonidas Reimanas kiek įmanydamas stengėsi gelbėti „Sviazbank“, kurį pagaliau nupirko valstybinis „Vneštorgbank“.
Pastarojo vadovas, vos susipažinęs su kone prievarta įgrūstos prekės finansine padėtimi, užsiminė, kad į „Sviazbank“ būtų neblogai nusiųsti prokurorus. Savaime suprantama, to nebuvo padaryta.
Pinigai – į užsienį?
Įtarimų kelia ir dar viena aplinkybė: Rusijos valdžia nuolat tvirtina, jog įmonės ir bankai gelbėjami tik tam, kad neatitektų užsienio kapitalui.
Antai jau paskelbta, kad „Vneštorgbank“ suteiks net 4,5 mlrd. JAV dolerių paskolą aliuminio pramonės korporacijai „RUSal“. Įdomus faktas: šis oligarchui Olegui Deripaskai priklausantis gigantas vis dėlto registruotas ne Rusijoje, o Džersio saloje.
Kito milijardieriaus kontroliuojamai kompanijai „Evraz“ irgi pažadėta valstybės parama. Kas čia tokio, kad įmonė registruota Liuksemburge?
* * *
Moka paprasti žmonės
Garis Kasparovas, opozicionierius, buvęs pasaulio šachmatų čempionas
„Kažkodėl žmonės linkę nepastebėti, kaip valstybės, tai yra jų pačių, pinigai patenka į tam tikros fizinių asmenų grupės rankas. Grupės, kurią puikiai pažįsta ankstesnis šalies prezidentas.
Per pusę mėnesio V.Putinas su savo kompanija lengva ranka išsidalijo daugiau nei 100 milijardų dolerių. Mes, paprasti žmonės, priversti padengti „Gazprom“ ar „Rosneft“ skolas.
Dar dešimtys milijardų pateko į privatų „Gazprombank“ ar „Vneštorgbank“, kuriam diriguoja Rusijos jėgos struktūrų vadovų giminaičiai“.