„Žuvusiųjų kūnai jau anksčiau atgabenti į Didįjį Kamenį, Vladivostoką ir
Nachodką", - sakė Vladivostoko laivų statyklos „Vostok" atstovas. Jis
pridūrė, jog tarp žuvusiųjų esama kariškių ir civilių asmenų.
Didysis Kamenis yra maždaug už 40 kilometrų nuo pagrindinės Rusijos
Ramiojo vandenyno laivyno bazės Vladivostoke.
Pasak pareigūnų, minininkas anksčiau atplukdė į
Vladivostoką 22 per incidentą sužeistus žmones, kurie šiuo metu gydomi
pagrindinėje karo laivyno ligoninėje.
Laivo įgulos
nariai žuvo įkvėpę freono dujų, kai per klaidą įsijungė atomlaivio gaisro
gesinimo sistema, sekmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Skrodimas patvirtino, kad žmonės mirė įkvėpę freono dujų, kurios buvo
paskleistos viename povandeninio laivo skyriuje įsijungus gaisro gesinimo
sistemai", - naujienų agentūros citavo federalinio tyrimo komiteto atstovą.
Rusijos karo laivyno atstovai pranešė, kad incidentas povandeniniame
laive, per kurį nukentėjo daugiausiai žmonių nuo 2000 metų povandeninio
laivo „Kursk" katastrofos, įvyko šeštadienį per klaidą įsijungus gaisro
gesinimo sistemai.
Kol kas nežinoma, kaip įvyko ši nelaimė. Povandeninių laivų
priešgaisrinėse sistemose dažnai naudojamos pavojingos liepsną slopinančios
cheminės medžiagos, o ligoninės šaltiniai pranešė, kad nukentėjusieji patyrė
įvairaus sunkumo apsinuodijimus.
Pasak pirmojo rango kapitono Igorio Dygalos, tarp žuvusiųjų yra
darbininkų laivų statytojų ir kariškių.
Jis pridūrė, kad laivui žalos nebuvo padaryta, reaktoriaus skyrius dirba
įprastu režimu, o spinduliuotės fonas laive normalus.
„Visiškai atsakingai pareiškiu, kad povandeninio laivo reaktoriaus
skyrius dirba įprastu režimu. Spinduliuotės fonas normalus", - sakė jis.
Įsakius karinio jūrų laivyno vadui, laivo plaukimo bandymas sustabdytas.
Povandeniniame laive per plaukimo bandymą buvo 208 žmonės, iš jų 81 -
kariškis, nurodė I.Dygala.
Pasak pareigūnų, iš povandeninio laivo buvo evakuotas 22 sužeistieji,
kurie buvo išplukdyti į Vladivostoką minininku „Admiral Tribuc".
„Laivas jau netoli miesto, o sužeistieji greitai bus iškelti į krantą,
kur jiems bus suteikta profesionali pagalba", - naujienų agentūrai AFP sakė
vienas Ramiojo vandenyno laivyno ligoninės šaltinis.
I.Dygala sakė AFP, kad prezidentą Dmitrijų Medvedevą apie padėtį
informavo gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas, kuris taip pat nurodė
„išsamiai ir kruopščiai" ištirti incidentą.
Pastaroji nelaimė privertė prisiminti 2000 metais įvykusia povandeninio
atomlaivio „Kursk", katastrofą, kai 118 jo įgulos narių žuvo laive įvykus
sprogimui ir nuskendus Barenco jūroje.
Tąsyk Kremlius buvo griežtai kritikuojamas šalyje ir užsienyje dėl
pavėluotos reakcijos ir mėginimo nuslėpti „Kursk" katastrofą. Atrodo, kad
Rusija šįkart pasistengė, kad panašus scenarijus nesusiklostytų.
Pasak I.Dygalos, D.Medvedevas taip pat liepė Gynybos ministerijai
suteikti „visą įmanomą pagalbą ir paramą žuvusiųjų šeimoms".
Atstovas tiksliai nenurodė, kur įvyko incidentas ir į kurį uostą grįš
nukentėjęs povandeninis laivas.
Povandeninių laivų gaisro gesinimo sistemos labai sudėtingos, o jose gali
būti naudojamos įvairios cheminės medžiagos. Kol kas nežinoma, kokiu būdu
dėl atsitiktinio priešgaisrinės sistemos įsijungimo Rusijos povandeniniame
laive galėjo žūti arba buvo sužaloti žmonės.
Rusijos naujienų agentūros citavo vieną karinį ekspertą, jog incidentas
galėjo įvyksti dėl įgulos „techninių klaidų".
Povandeninis laivas, kurį lydi gelbėjimo laivas „Sajany", plaukia į vieną
Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno uostą, sakė I.Dygala.
„Povandeninis laivas turėtų atplaukti sekmadienį vidurdienį Maksvos laiku
(11 val. Lietuvos laiku), tačiau daug kas priklausys nuo oro sąlygų",- „RIA
Novosti" citavo vieną aukšto rango Ramiojo vandenyno laivyno šaltinį.
Povandeninio laivo, kuriame įvyko incidentas, pavadinimas ir tipas nebuvo
nurodytas.
Tačiau RIA Novosti citavo vieną laivų statyklos „Amur" administracijos
šaltinį, jog incidentas įvyko „Projekt 971 Ščiuka-B" tipo povandeniniame
atakos atomlaivyje „K-152 Nerpa", kuris pagal NATO klasifikaciją
priskiriamas „Akula" klasei.
Spalį laivų statykla „Amur" pranešė apie pradėtus 8 140 tonų talpos
atomlaivio „Nerpa" bandymus. Šis laivas buvo pradėtas statyti 1991 metais.
Pasak šaltinio, kurį citavo „RIA Novosti", „Nerpa" jūriniai bandymai buvo
atliekami Rusijai priklausančioje Japonijos jūros dalyje. Laive be kariškių
dar buvo inžinerijos ekspertų ir laivų statyklos mechanikų.
Povandeninį laivą „Nerpa" ketinta išnuomoti Indijos karo laivynui.
Pranešama, kad Delis už dviejų „Akula" klasės povandeninių laivų nuomą
sumokėjo 2 mlrd. dolerių ir turės galimybę juos nusipirkti pasibaigus nuomos
laikotarpiui.
Nuo „Kursk" katastrofos 2000 metų rugpjūtį Rusijos povandeniniuose
laivuose buvo įvykę dar keletas nelaimių ir avarijų.
Devyni jūreiviai žuvo povandeniniame laive „K-159", kuris 2003 metų
rugpjūtį nuskendo Barenco jūroje, kai buvo buksyruojamas į uostą prieš
nurašant. Tąsyk išgelbėtas tik vienas laive buvęs jūreivis.
2005 metais vienas Ramiojo vandenyno mažasis povandeninis laivas
įsipainiojo į žvejų tinklus, o įgula buvo įkalinta po vandeniu senkant
deguonies atsargoms.
Didžiosios Britanijos gelbėtojų komanda panaudojo modernų nardymo aparatą
sugebėjo išlaisvinti Rusijos povandeninį laivą, o per šį incidentą niekas
nežuvo.