Šie rinkimai taip pat taps svarbiu išbandymu prieš kitų metų vasario 10
dieną įvyksiančius parlamento rinkimus. Pagrindinės šalies partijos rungiasi
dėl prestižo ir valdžios daugiau nei 150 savivaldybių tarybų.
Merų arba savivaldos tarybų pirmininkų postų iš viso siekia 660
kandidatų. Savivaldos atstovai taip pat renkami žydų gyvenvietėse Izraelio
okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotose Golano aukštumose.
Dėl Jeruzalės mero posto varžosi sekuliarių pažiūrų aukštųjų technologijų
pramonininkas, parlamentaras ultraortodoksas ir Rusijos kilęs
milijardierius, tačiau jie visi skelbia, kad šis miestas yra Izraelio
„amžina ir nedaloma sostinė“.
Okupuotoje rytinėje Jeruzalėje daug įmonių paskelbė streiką ir boikotavo
rinkimus, protestuodamos prieš vienos palestiniečių šeimos iškeldinimą.
Sekmadienį šeima buvo priversta palikti namus, kuriuose gyveno 52 metus, nes
pralaimėjo ilgą teisminį mūšį su žydų naujakuriais.
Palestiniečiai boikotuoja rinkimus nuo 1967 metais įvykusio Šešių dienų
karo, kurio metu Izraelis užgrobė arabams priklausiusią rytinę Jeruzalės
dalį ir vėliau ją aneksavo. Šį žingsnį tarptautinė bendruomenė laiko
neteisėtu.
Palestiniečiai trokšta, kad rytinė Jeruzalė taptų jų būsimosios valstybės
sostine.
Niras Barkatas, atstovaujantis mažėjančiai Jeruzalės sekuliarių žydų
bendruomenei, sakė pasitraukęs iš premjero Ehudo Olmerto centristinės
partijos „Kadima“, kai „žmonės pradėjo kalbėti apie galimybę atsisakyti kai
kurių sostinės dalių. Tačiau ji privalo išlikti suvienyta“.
Pagrindinis jo varžovas, rabinas Meiras Porushas, taip
pat paskelbė, kad „apie jokias nuolaidas dėl Jeruzalės negali būti nė
kalbos“.
Nors abu kandidatai į Jeruzalės merus vienodai įsivaizduoja miesto
statusą, jų skirtingos šaknys pabrėžia didėjantį atotrūkį tarp religingųjų
ir pasaulietiškųjų žydų.
N.Barkatas, M.Porushas ir prieštaringai vertinamas iš Rusijos kilęs
magnatas Arkadijus Gaidamakas pasižadėjo mažinti didelę turtinę atskirtį
tarp Jeruzalės žydų ir palestiniečių gyvenamų rajonų.
Kandidatai taip pat labai susirūpinę dėl jaunų izraeliečių skaičiaus
mažėjimo šiame mieste.
Dėl sekuliarios bendruomenės nykimo, palyginti mažo Jeruzalėje veikiančių
kompanijų skaičiaus ir sparčiai gausėjančios neturtingos ultraortodoksų
bendruomenės miestui gresia didelės finansinės problemos.