„Europos Sąjunga nusprendė atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės ir
bendradarbiavimo susitarimo su Rusija, ir šis sprendimas labai laukiamas,
nepaisant įvairių išlygų, dabar ne tiek dėl Kaukazo, kiek dėl galimo Rusijos
politinių raketų dislokavimo Kaliningrado srityje“, - antradienį interviu
agentūrai „Interfax“ sakė M.Margelovas.
Drauge jis pabrėžė, jog Rusija atvirai įspėjo Europą, kad imsis
atitinkamų priemonių, atsakydama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) dalių
dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.
„Šiandien derybų dėl naujo susitarimo atnaujinimui prieštaravo Lietuva.
Toks jau Europos Sąjungos disidentų iš Rytų Europos elgesio būdas. Spauda
Lietuvą paminėjo, taigi jos vadovybė gali būti patenkinta - dėmesį (į save)
atkreipė“, - sakė M.Margelovas.
Tačiau, pasak jo, Briuselis pajuto, kad ilgai būti „sugniaužus kumščius
nepatogu, vargas beldžiasi į duris, o be Rusijos jo neįveiksi“.
Parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto vadovo nuomone,
sunku spręsti, kaip vyks šios derybos esant pasaulinei finansų krizei, nes
ji tikriausiai padarys struktūrinių pokyčių šalių derybų pozicijose.
„Europos Sąjungos norą sudaryti susitarimą rodo ne tik santūrus tonas, su
kuriuo rimti europiečiai primena Kaukazą ar raketas Kaliningrado srityje,
tai rodo ir dagiau nei ramus Europos Sąjungos požiūris į perspektyvą
organizuoti dujų OPEC“, - sakė M.Margelovas ir priminė, kad dar ne taip
seniai tokios perspektyvos paminėjimas kėlė, „kaip švelniai sako diplomatai,
„susirūpinimą“ tiems, kad vadovauja Briuselyje energetikai“.
„Beje, atnaujinamose derybose energetika užima svarbią vietą
darbotvarkėje. Be to, Briuselis ir Maskva aptars sritis, kuriose jos negali
apsieiti viena be kitos, tokias kaip pasipriešinimas terorizmui, saugumas ir
prekyba.
ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje pirmadienį Briuselyje buvo
priimtas sprendimas, kad derybos dėl naujo ES ir Rusijos partnerystės
susitarimo bus tęsiamos.
Tokiai nuomonei pritarė 26 iš 27 Europos Sąjungos šalių. Derybų su Rusija
atnaujinimui prieštaravo tik Lietuva.
Rusijos ir ES derybų atnaujinimo data kol kas nepaskirta.
Kaip pranešė Europos Komisijos narė, išorės ryšių komisarė Benita
Ferrero-Waldner, kitas derybų ratas gali vykti po
to, kai penktadienį, lapkričio 14 dieną, Nicoje įvyks ES ir Rusijos viršūnių
susitikimas ir lapkričio 18 dieną prasidės numatyta tarptautinė konferencija
Ženevoje dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos.
V.Adamkus: "Nelaikau to kapituliacija"
Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad
sprendimą atnaujinti Europos Sąjungos derybas su Rusija dėl naujos
strateginės partnerystės sutarties paskatino pragmatiniai interesai ir
priešingą poziciją aktyviai gynusios Lietuvos nelaiko pralaimėjusia.
„Aš manau, kad čia pirmiausia buvo daugiau pragmatiškųjų atstovų
nepavadinčiau laimėjimas, bet persvara, nors tas pragmatiškumas be vertybių
gali būti įvairiai interpretuojamas. Aš nesijaučiu, kad mes esame vieni, ar
kad palikti buvome. Nuomonės išsiskyrė, septynios ar aštuonios valstybės
tyliai mus rėmė tuo klausimu ir šiandien remia, tačiau, ką gi, reikia
ieškoti geriausios išeities ir aš nelaikau to kapituliacija“, - viešėdamas
Varšuvoje antradienį žurnalistams sakė V.Adamkus.
Jis pabrėžė, kad pasikeitusi Lenkijos pozicija, kuomet ilgą laiką kartu
su Lietuva priešinusis derybų atnaujinimui, vėliau ji joms pritarė,
nesumenkino šios šalies, kaip strateginės partnerės, įvaizdžio.
„Nė kiek neabejoju, kad jinai (Lenkija - BNS) yra viena iš tvirčiausių
mūsų solidariai stovinčių visais klausimais partnerių. (...) Dalyvaudamas
čia (Lenkijos nepriklausomybės 90-mečio renginiuose Varšuvoje - BNS) tuo
pačiu parodžiau mūsų solidarumą, kadangi net ir ES aplinkoje būdami, kada
iškilo aktualūs klausimai, mes kartu su lenkais gynėme praktiškai, gal
kartais ir vieni, bet principus, už kuriuos pasisako žmonija“, - kalbėjo
Lietuvos vadovas.