Tai ketvirtadienį rašo laikraštis „Postimees“, teigdamas, kad būtent taip
H.Simmas paaiškino, kodėl jis dešimt metų perdavinėjo medžiagą Rusijos
žvalgybai.
„Postimees“ turimais duomenimis, H.Simmas, kuris buvo areštuotas rugsėjo
21 dieną, prisipažino dėl visko prokuratūros ir saugumo policijos
darbuotojams. Jis net prisipažino, kad po demaskavimo nutrukus daugelio metų
išdaviko gyvenimui, jis pajuto palengvėjimą.
Nors apklausose H.Simmas labai smulkiai papasakojo tyrėjams, kada, kaip
ir kokius slaptus ES, NATO ir Estijos dokumentus jis perdavinėjo Rusijos
užsienio žvalgybai, vis dėlto svarbiausias tebėra išdavystės motyvas.
Kaip pagrindinę versiją H.Simmas pasakojo tardytojams istoriją, kad jau
sovietmečiu buvo KGB darbuotojas. Kaip Estijos valstybės paslapčių
saugotojas buvo užverbuotas ir kokios buvo jo užduotys sovietmečiu,
„Postimees“ nustatyti nepavyko.
„Postimees“ turimomis žiniomis, H.Simmas stengėsi pateikti save kaip
auką: jo buvusios darbdavės teisių perėmėjos - Rusijos užsienio žvalgybos
tarnybos darbuotojai pagrasino demaskuoti jį kaip buvusį KGB agentą, jeigu
jis nebedirbs jau jiems.
Teigiama, jog H.Simmas sakė, kad neva buvo šantažuojamas: jam buvo
grasinama, jis buvo įbaugintas - ir ryžosi eiti mažiausio pasipriešinimo
keliu. „Postimees duomenimis, tardytojai labai atsargiai žiūri į H.Simmo
žodžius apie šantažą, vertindami juos kaip mėginimą apsiginti ir pateikti
save kiek palankiau.
Kaip paaiškino laikraščiui „Postimees“ vienas žvalgybos specialistas,
jeigu H.Simmas buvo šantažuojamas, paprasčiausia išeitis jam buvo pranešti
apie tai, kas įvyko, slaptajai policijai ir taip pašalinti save iš Rusijos
užsienio žvalgybos tarnybos domėjimosi objektų sąrašo.
Taip pat neatmetama versija, kad H.Simmas iš tikrųjų buvo sovietmečiu KGB
agentas.
Vis dėlto labiau įtikėtina, kad beveik dešimt metų išduoti tėvynę
H.Simmą skatino kur kas labiau proziški motyvai - pavyzdžiui, valdžios
troškimas ir savanaudiškumas.
„Teigiama, kad Simmui už slaptą informaciją buvo mokama tik po 1000 eurų
(3,4 tūkst. litų) per mėnesį, neatitinka tikrovės. Jo realūs honorarai,
matyt, buvo kur kas didesni, - sakė valstybės pareigūnas, susipažinęs, su
tyrimo eiga. - Simmas - labai protingas veikėjas, ir jis stengiasi, kur
galima, sumažinti savo, kaip išdaviko, vaidmenį“.
„Postimees“ konsultavę žvalgybos specialistai spėja, kad H.Simmas galėjo
būti „miegantis“ agentas, kurį Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba „pažadino“
dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai priverstas palikti Policijos
departamentą H.Simmas perėjo dirbti į Gynybos ministeriją, kur padarė greitą
karjerą ir tapo svarbiausiu valstybės paslapčių, susijusių su šalies gynyba,
saugotojas.
Gali būti, kad KGB užverbavo H.Simmą, kai jis dirbo Nežinybinės apsaugos
susivienijime. Tai yra, laikotarpiu nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio iki
Policijos departamento atkūrimo 1991 metais, kai H.Simmas dirbo šios ESSR
VRM įstaigų ir butų apsaugos padalinio direktoriaus pavaduotoju.
Buvęs aukštas policijos pareigūnas Koitas Pikaras mano, kad H.Simmas buvo
KGB agentas. Pasak jo, turint omenyje dabartinį šnipinėjimo skandalą, jis
net girdėjo iš atitinkamų „veikėjų“ versiją, kaip ir kada institucijos
įtraukė į bendradarbiavimą.
„Man pasakojo, jog tai įvyko, kai jis mokėsi VRM akademijoje, o užkibo
jis dėl to, kad mėgino spekuliuoti, perparduodamas kažkokias atvežtas iš
Estijos prekes“, - papasakojo K.Pikaras.