„Joks tekstas, įskaitant ir mūsų susitarimą su Prancūzijos prezidentu
Nicolas Sarkozy nereguliuoja mūsų karinių kontingentų
buvimo“, - pareiškė D.Medvedevas Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“. Tokį
šio interviu tekstą paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba.
„Karinių bazių dydį ir jų dislokavimo vietą numato dvišalės
bendradarbiavimo sutartys, kurias Rusija pasirašė su Abchazija ir Pietų
Osetija“, - sakė D.Medvedevas.
„Patys nustatysime, kokio kontingento reikia, kur jis bus dislokuotas ir
kokios karinės bazės bus įsteigtos“, - pabrėžė Rusijos prezidentas.
Taip D.Medvedvas kalbėjo prieš penktadienį prasidedantį ES ir Rusijos
viršūnių susitikimą Prancūzijoje, ir ES lyderiams pareiškus susirūpinimą dėl
tūkstančių Rusijos kariškių buvimo šiuose dviejuose regionuose.
Gruzijos pareigūnai apkaltino Kremlių nesilaikant taikos susitarimo bei
mėginimu pakeisti šalies sienas.
Mėnesius nesiliovę susišaudymai ir diplomatiniai grasinimai rugpjūtį
baigėsi trumpu Rusijos ir Gruzijos karu, kai Tbilisio pajėgos pamėgino jėga
atsiimti šį regioną.
Vykdydama Medvedevo ir Sarkozy taikos planą, ES dislokavo pasienyje su
abiem regionais savo stebėtojus, tačiau separatistų vadovai neleidžia šiems
stebėtojams patekti į savo teritorijas.
Šių regionų nepriklausomybę nuo Gruzijos yra pripažinusios tik dvi šalys
- Rusija ir Nikaragva.
D.Medvedevas ketvirtadienį interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ pasakė,
kad Rusija atsisakys planų dislokuoti raketas Kaliningrado srityje, jeigu
Jungtinės Valstijos atsisakys priešraketinio skydo planų.
„Mes galime derėtis dėl nulinio varianto“, - nurodė D.Medvedevas.
„Mes pasirengę atsisakyti sprendimo dislokuoti raketas Kaliningrade,
jeigu naujoji JAV administracija, išnagrinėjusi realią sistemos naudą
reaguojant į „piktavales valstybes“, nuspręs atsisakyti savo raketų
sistemos“, - pažymėjo Rusijos prezidentas.
Jis toliau gynė savo žodžius apie Rusijos raketų dislokavimą Kaliningrado
anklave, kuris įsiterpęs tarp dviejų NATO ir ES valstybių - Lietuvos ir
Lenkijos.
D.Medvedevas aiškino, jog Rusijos sprendimas buvo logiškas atsakas į JAV
planus įrengti gynybinio raketų skydo objektus Lenkijoje ir Čekijoje.
„Manau, kad tai visiškai pagrįstas sprendimas. Mes viso to nepradėjome,
tai tik atsakymas į vienašalius sprendimus, padarytus raketoms ir radarui
dislokuoti“, - pažymėjo jis.
Kaip seka iš Kremliaus tinklalapyje pateiktame interviu laikraščiui „Le
Figaro“ teksto, D.Medvedevas sakė matąs erdvės deryboms su naująja Baracko
Obamos administracija Jungtinėse Valstijose.
„Mūsų būsimieji partneriai masto, ar būtų tai naudinga, ar būtų tai
efektinga. Vadinasi, mes turime apie ką kalbėtis“, - sakė D.Medvedevas.
Dabartinė JAV administracija tvirtina, kad įrengti radarą Čekijoje ir
dislokuoti raketų gaudytuvus Lenkijoje yra labai svarbu siekiant apsiginti
nuo ateityje galimos raketinio antpuolio grėsmės iš „piktavalių valstybių“,
kaip pavyzdžiui Iranas.
Rusija tvirtina, kad tokie JAV kariniai objektai prie jos sienos kelia
grėsmę Rusijos saugumui, ir daro prielaidą, kad tokiais planais amerikiečiai
iš tikrųjų siekia didesnių tikslų: palei Rusijos vakarinę sieną įrengti JAV
ir NATO karines bazes.
