Tai rašo įtakingas britų verslo dienraštis „Financial Times“.
Derybų atnaujinimo data bus apsvarstyta penktadienio susitikime su ES
lyderiais, tarp jų - su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barroso ir dabar ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentu
Nicolas Sarkozy.
Susitikime Nicoje, šeštadienį įvyksiančio Vašingtone svarbiausių
ekonominių valstybių Didžiojo dvidešimtuko susitikimo išvakarėse, tai pat
bus svarstomos bendros ES ir Rusijos pozicijos kovojant su finansų krize.
„Pasak ES diplomatų, derybos dėl naujo Partnerystės susitarimo, kuris
turi pakeisti 1997 metų sutartį, gali trukti trejus metus. Pirmasis 1997
metų dokumentas baigė galioti pernai. Jis buvo pratęstas 12 mėnesių ir gali
būti dar pratęstas, bet daugelis Europos oficialių asmenų ir verslo atstovų
mano, kad jis yra silpnas pagrindas kurti politinius ir prekybos santykius“,
- rašo laikraštis.
„Financial Times“ priduria, kad „Europos vyriausybės siekia, jog naujas
susitarimas užtikrintų didesnį juridinį konkretumą reikaluose su Rusija,
plačiau atvertų jos rinkas, pirmiausia energetikos ir paslaugų srityse, ir
garantuotų ilgalaikį naftos ir dujų tiekimo į Europą stabilumą“.
ES nori, kad naują susitarimą sutvirtintų ir Rusijos narystė Pasaulinėje
prekybos organizacijoje (PPO).
Savo ruožtu Rusija pareiškia, kad siekia narystės, bet ne bet kuria
kaina: Rusijos žemės ūkiui, be kita ko, pateikti reikalavimai, kuriuos
įvykdyti ji nepasirengusi.
„Financial Times“ cituoja Fredriko Erixono,
Tarptautinės politinės ekonomikos centro Europoje darbuotojo, žodžius:
„Būdama itin merkantilinių pažiūrų Rusija nėra įsitikinusi, ar suteiks
privalumų įstojimas į PPO ir atvėrimas savo nekonkurencingų pramonės ir
paslaugų sektorių konkurentams iš Europos“.
„Financial Times“ taip pat nagrinėja du svarbius siūlymus, kuriuos
kreipdamasis į Federacijos Tarybą neseniai pateikė prezidentas Dmitrijus
Medvedevas.
Turima omenyje nauja Europos saugumo sistema, taip pat naujos pasaulinės
finansų sistemos taisyklės, kurios turi pakeisti dabartinę Jungtinių
Valstijų „monopoliją“.
„Bėda ta, kad niekas, regis, neskiria šioms iniciatyvoms rimto dėmesio, -
rašo Quentinas Peelas. - Vadinasi, Kremliui nepavyko
pasiekti „gerbimo“, kurio jis taip siekia, ir į jį, kaip ir anksčiau,
žiūrima kaip į autsaiderį“.
„Apie Europos saugumo reformą Rusijos prezidentas prakalbo ne pirmą
kartą, bet rimto reagavimo nesusilaukia. O kai dėl siūlymų dėl pasaulinių
finansų, jiems būsimame susitikime Vašingtone „bus skiriam mažiau dėmesio
nei Kinijos ar net Indijos siūlymams“, - mano Q.Peelas.
Pasak jo, „Maskvos biržos griūtis ir Rusijos valdžios sprendimas
susitaikyti su rublio nuvertėjimu po ilgų mėginimų apginti jį, pakerta
Maskvos pareiškimus, kad ji tebėra finansinio stabilumo sala, pasaulyje
siaučiant finansų krizei, kilusiai dėl Jungtinių Valstijų kaltės“.
Q.Peelas taip pat nepritaria tam, kaip D.Medvedevas reagavo į Baracko
Obamos išrinkimą.
„Užuot tikėjęsis partneriškų santykių su naujuoju Baltųjų rūmų
šeimininku, jis paskelbė, kad bus dislokuojamos Kaliningrade raketos,
nutaikytos į Vakarus. D.Medvedevas ir jo pirmtakas Vladimiras Putinas siekia
pagarbos. Bet jų problema ta, kad būsimajam JAV prezidentui Rusija nebus
pirmasis prioritetas“, - sako analitikas.