Penkių punktų energetinio saugumo ir solidarumo veiksmų planą pristačiusi
Bendrijos aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija numato stiprinti
kovos su krizėmis priemones ir didinti naftos bei dujų atsargas, kurios
padėtų kompensuoti energijos išteklių tiekimo trikdžius.
27 ES šalys gamtines dujas importuoja iš Alžyro ir Norvegijos, tačiau
apie 30 proc. gaunama iš Rusijos. Nuo savo didžiosios kaimynės dar labiau
priklausomos Baltijos šalys.
„Šiuo metu aštuonios Bendrijos šalys yra priklausomos nuo vienintelio
dujų tiekėjo, kuris tiekia 100 proc. joms reikalingų dujų“, - žurnalistams
sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, pristatęs naująjį planą svarbaus ES viršūnių susitikimo su Rusija
išvakarėse.
„Šie problemą turime spręsti. Privalome apsaugoti Europos piliečius nuo
pavojaus, jog išoriniai tiekėjai nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų“, -
sakė jis.
2009 metais siūloma pradėti įgyvendinti integracijos planą ir nustatyti
dujų, elektros ir energijos išteklių saugyklų infrastruktūros objektus,
kurie visiškai susietų Lietuvą, Latviją ir Estiją su kitomis ES šalimis.
Plane pabrėžiama, jog būtina sukurti „pietinį dujų koridorių“, kuriuo
energijos ištekliai būtų tiekiami iš Kaspijos jūros ir Artimųjų Rytų
regionų, aplenkiant Rusiją. Taip pat planuojamos energijos tiekimo jungtys,
susiejančios ES ir pietines Viduržemio jūros regiono šalis.
Tačiau J.M.Barroso pažymėjo, kad Bendrijos priklausomybė nuo dujų importo
iki 2030 metų gali padidėti 70 proc., o ES vartotojai Rusijai bus tiek pat
svarbūs, kiek jiems bus svarbi Rusija.
„Rytoj mano žinia prezidentui (Dmitrijui) Medvedevui tikrai nebus
negatyvi. Mes tampame vis labiau priklausomi vieni nuo kitų“, - Europos
Komisijos pirmininkas sakė prieš ES ir Rusijos viršūnių susitikimą, kuris
penktadienį įvyks Prancūzijos pietiniame kurorte Nicoje.