ES ir Rusija atnaujina derybas (dar papildyta, video)

Toks sprendimas priimtas Prancūzijos mieste Nicoje, kur vyksta ES ir Rusijos viršūnių susitikimas.

Pranešama, kad ES ir Rusija derybas pradės gruodžio 2 dieną.

„Tikiuosi, kad artimiausiu laiku prasidės derybos dėl visų esminių šio dokumento sąlygų. Mūsų nuomone, jis turi būti turiningas, taip pat ir gana griežtas struktūros požiūriu", - sakė D.Medvedevas po ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Nicoje penktadienį ir pridūrė, kad naujasis strateginis dokumentas turi „apibrėžti darbo rėmus keleriems metams".

„Kada bus baigtas šis darbas, aš tiksliau nežinau. Norėtųsi, kad tai įvyktų artimiausioje ateityje. Bet kuriuo atveju mes turime veikiantį dokumentą. Mes gyvename kol kas juo remdamiesi. Tačiau, kuo greičiau mes parengsime naująjį dokumentą, tuo geriau. Rusija atvira šiam darbui ir pasirengusi triūsti nuolatos", - pažymėjo D.Medvedevas.

Pasak naujienų agentūros dpa šaltinių, ES ir Rusija susitarė derybas pradėti gruodžio 2 dieną Briuselyje, kur susitiks aukšto rango abiejų pusių derybininkai.

Lietuva aštriai kritikavo Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnero pareiškimą, kad ES ir Rusijos derybos bus atnaujintos per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Anksčiau buvo skelbta, kad Lietuva Europos Sąjungos ir Rusijos derybų dėl strateginės partnerystės sutarties atnaujinimui pritars tik tuo atveju, jei ES laikysis rugsėjį užsibrėžtos pozicijos nesiderėti su Maskva tol, kol ši neatitrauks savo karinių pajėgų iki pozicijų, buvusių prieš prasidedant karui su Gruzija.

Jei Europos Sąjunga toliau nuolaidžiaus Rusijai, kaip tai darė Gruzijos atveju, jos politikos politikos Kaukaze ir centrinėje Azijoje gali laukti liūdnos perspektyvos, teigia Lietuvos diplomatas.

„Jeigu Europa ir toliau nesugebės išlaikyti vienos linijos ir pasiekti Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Gruzijos, Rusija ne tik gali įsitvirtinti Gruzijoje ilgam, bet ir sudaryti visas galimybes tolesnėms provokacijoms prieš Gruziją, kas kitą kartą gali baigtis liūdnai visam Kaukazo regionui bei visai ES politikai tiek Kaukaze, tiek centrinėje Azijoje", - BNS penktadienį sakė neįvardytu norėjęs likti aukšto rango Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

Tuo pat metu diplomatas pažymėjo, kad 2009 metais pirmininkavimą ES iš Prancūzijos perėmus Čekijai gali atsiverti perspektyvos ES lygiu toliau siekti Rusijos pajėgų išvedimo iš separatistinių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.

„Manau, turime paskutinius mėnesius susiorganizuoti ir su naująją JAV administraciją bei, manau, su žymiai ambicingesne ir realistiškiau pasaulį vertinančia Čekija, kuri kitais metais pirmininkaus ES, konsoliduoti ES poziciją ir siekti, kad Rusija vykdytų reikalavimą išvesti karius iš Gruzijos", - kalbėjo URM atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva nepritardama strateginių ES derybų su Rusija atnaujinimui, siekė atkreipti dėmesį į „ES nuolaidžiavimą Rusijai", o taip pat į tai, kad Maskva nevykdo savo įsipareigojimų.

Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, pritarė derybų su Rusija atnaujinimui. Pasak naujienų agentūros DPA, penktadienį Nicoje vykstančiame ES ir Rusijos vadovų susitikime buvo pranešta, kad Briuselis ir Maskva susitarė derybas pradėti gruodžio 2 dieną.

Pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė, kad ir toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant karinių pajėgų atitraukimą į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, tarptautinių stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves ir ES humanitarines pagalbos teikimą okupuotoms teritorijoms.

Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio ES lyderių susitikimo. Jų priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.

Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.