Europa gali tapti energetikos tvirtove?

Vakar Europos Komisija (EK) pristatė ambicingą būsimosios ES energetikos supersistemos, kuri turėtų apsaugoti Europos šalis nuo neprognozuojamos Rusijos veiksmų, planą.

Dar prieš oficialiai paskelbiant apie projektą su juo susipažinęs britų dienraštis „Times“ paskelbė, kad tokia energetikos tvirtovė bus statoma nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Viduržemio jūros.

Dvejus metus rengtame plane taip pat raginama tiesti vidinį ES dujų žiedą – Europos Sąjungos šalis jungiantį dujotiekių tinklą.

Jis leistų visoms bloko narėms dalytis dujomis, jei Rusija staiga užsuktų čiaupą.

Ką suvienyta ES energetikos sistema reikštų faktiškai nuo Rusijos energetikos priklausomai Lietuvai, jau ilgus metus planuojančiai elektros tiltus į Lenkiją ir Švediją ir norinčiai pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą?

„Atvirai kalbant, Lietuvos situacija buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl pasirodė šis projektas, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas. – Kai jis bus pradėtas įgyvendinti, Lietuvos energetinis saugumas gerokai padidės“.

Kertiniais energetikos supersistemos akcentais taps energetinis vėjo jėgainių mazgas Šiaurės jūroje.

Taip pat – nauji povandeniniai elektros kabeliai bei kitos energetinės jungtys, esą panaikinsiančios Baltijos šalių izoliaciją bei sujungsiančios jų ir Viduržemio jūros regiono valstybių energetikos sistemas.

Analitikų teigimu, energetinės tvirtovės projekto įgyvendinimas tikriausiai kainuos milijardus eurų. EK planą apibrėžia kaip svarbiausią Bendrijos politikos prioritetą artimiausiems metams.

Energetikos chartiją ratifikuoti atsisakanti Rusija kaip grėsmė plane tiesiogiai neminima. Bet jame pabrėžiama, kad turimi energijos šaltinių ištekliai ir jų gamybiniai rezervai vis labiau koncentruojami „keliose rankose“.

„Iš esmės Europa siunčia signalą Rusijai, kad nesileis manipuliuojama, – teigė K.Sadauskas. – Kad čia Europa diktuos taisykles. Komisija konstatuoja, kad Rusiją reikia supančioti europiniais standartais“.

Vertinant didžiulį atsinaujinančios energijos potencialą, pirmajame Europos energetikos supersistemos kūrimo etape numatyta sujungti visas vėjo jėgaines Šiaurės jūroje.

Taip visa Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos ir kitų valstybių pakrantėse pagaminta elektros energija būtų tiekiama į centrinį sistemos mazgą.

Mazgas esą sumažins atskirų šalių priklausomybę nuo oro sąlygų, smarkiai veikiančių vėjo jėgainių darbą.

Pavyzdžiui, Norvegija ir Nyderlandai anksčiau sutarė tiesti abi šalis sujungsiantį povandeninį elektros kabelį.

Norvegijos vandens energijos elektrinėse pagaminta elektra galės papildyti dėl ramaus oro mažiau jos gaminančių Nyderlandų vėjo jėgainių produkciją.

Ir priešingai – nurimus jūrai Norvegijos pakrantėse, energija keliaus iš Nyderlandų vėjo jėgainių. Taip jau daugelį metų bendradarbiauja Danijos ir Norvegijos energetikos sistemos.

„Pagrindinius uždavinius Komisija planuoja įvykdyti 2020 metais, – dienraščiui sakė K.Sadauskas. – O 2050 metais Europa norėtų vadintis visiškai nepriklausoma nuo importo energetikos sala“.

Panašias jungtis planuojama tiesti ir Baltijos šalyse, siekiant, kad kad jos ilgainiui prisijungtų prie bendrosios ES energetikos sistemos.

Parengto plano brėžiniuose matyti, kad nauji povandeniniai elektros kabeliai Lenkiją sujungs su Švedija, o Baltijos šalis per Estiją – su Suomija bei Švedija.

„Būdai, kaip padidinti Baltijos šalių energetinį saugumą, yra vieni svarbiausių EK uždavinių, – atskleidė K.Sadauskas. – Ypač – Lietuvos, kuri energetikos atžvilgiu netrukus taps labai trapi“.

Grandiozinis EK projektas ir yra ES energetikos komisaro latvio Andrio Piebalgo neseniai minėtas planas, kaip užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą.

Būtina projekto dalimi taptų Baltijos sujungimo planas („Baltic Interconnection Plan“), kurio vykdymas aukščiausiu lygiu bus aptartas lapkričio 20 dieną.

„Baltijos sujungimo planas iš pradžių bus vykdomas atskirai ir kuo greičiau, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Sadauskas. – Ilgainiui jis, be abejo, taps bendro projekto dalimi“.

Vilnius iki šiol tvirtino, kad realiausias būdas užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą būtų leidimas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą.

ES šį klausimą svarstyti atsisako primindama Lietuvos įsipareigojimus, duotus stojant į Bendriją.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Komisijai itin didelį susirūpinimą kelia gamtinių dujų tiekimas.

Ne viena Europos Sąjungos valstybė yra priklausoma nuo vienintelio tiekėjo.

„Politiniai incidentai tiekėjo šalyje ar tranzitinėse valstybėse, avarijos ar gamtinės katastrofos ES primena būtinų energijos išteklių tiekimo pažeidžiamumą“, – teigiama dokumente.

Todėl Europos Sąjungos valstybėms siūloma finansuoti mažiausiai du ambicingus magistralinių dujotiekių statybos projektus.

Šiais vamzdynais gamtinės dujos į Europą būtų tiekiamos iš Afrikos ir Vidurio Azijos.

Planuojamas vidinis Europos dujų žiedas bus grindžiamas Pietų Europos dujotiekiu, kuriuo gamtinės dujos būtų tiekiamos iš Azerbaidžano ir per Sacharos dykumą iš Nigerijos nutiestu dujotiekiu.

Šiuo požiūriu ES susidurs su aršia bendrovės „Gazprom“ konkurencija.

Kremliaus nurodymų klausanti Rusijos dujų monopolininkė jau veda derybas su minėtų šalių vyriausybėmis norėdama užbėgti Bendrijai už akių.

* * *

Kol Europa dar tik pristato savo planus, Rusija tęsia savo politiką. Šios šalies premjeras Vladimiras Putinas nusprendė imtis atviro spaudimo.

Jis pareiškė, kad Maskva gali atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo projekto ir statyti dujų skystinimo gamyklas.

„Jeigu europiečiams dujos nereikalingos, mes netiesime dujotiekio, o statysime dujų skystinimo gamyklas ir tieksime jas pasaulio rinkoms. Tik jos kainuos daugiau“, – sakė V.Putinas po derybų su Suomijos ministru pirmininku trečiadienį Maskvoje.

Tiesa, Rusijos dujų ekspertai Vakaruose tvirtina, kad „Gazprom“ vargu ar spėtų greitai pastatyti dujų skystinimo gamyklas kaip dujų eksporto alternatyvą „Nord Stream“.

Oksfordo energetikos studijų instituto direktorius Jonathanas Sternas spėja, kad V.Putinas nori įtikinti ES, jog jai reikia dujotiekio „Nord Stream“, nes taip sumažėtų rizika importuojant Rusijos dujas per Ukrainą ir Baltarusiją.

„Iš esmės V.Putinas sako: „Jeigu norite prisiimti tranzito per Ukrainą ir Baltarusiją riziką, paskui mūsų nekaltinkite, nes siūlėme „Nord Stream“. Tokia yra potekstė“, – aiškino J.Sternas.

Pagal „Nord Stream“ projektą Rusijos dujos iš Leningrado srities netoli Sankt Peterburgo Baltijos jūros dugnu nutiestu vamzdynu pasiektų vietovę šiauriau Berlyno, apeinant ir Ukrainą, ir Baltarusiją, ir Baltijos šalis.

Dauguma Baltijos jūros regiono šalių „Nord Stream“ projektui nepritaria, pabrėždamos galimą grėsmę ekologijai ir politinį jo atspalvį. ES parlamentarai reikalauja, kad būtų atliktas naujas dujotiekio poveikio aplinkai tyrimas.