Europos Komisijos viceprezidentas S.Kallas: „Pasaulis iš krizės išbris po trejų-ketverių metų“ (papildyta)

Kalbėdamas konferencijoje ekonomikos klausimais Taline S.Kallas šeštadienį pareiškė, kad verslo elito pasitikėjimui atkurti reikės kur kas daugiau laiko - maždaug 10 metų.

S.Kallas pažymėjo, kad pinigai pasaulyje nesibaigė, svarbu tik tai, kas sugebės pasiūlyti šiomis sąlygomis patrauklią politiką investicijoms.

Pasak S.Kallo išeitis iš krizės gali būti tik aktyvus pertvarkymas ir liberali ekonomikos politika.

„Niekada planinės ekonomikos priemonės nepadėjo pradėti ilgalaikio kilimo. Atvira rinka užtikrina investicijas, darbo vietų kūrimą ir augimą. Labai svarbu, kad rinkos ekonomikai būtų sudarytos naujos galimybės, nes be deramos prekybos erdvės užtikrinimo rinka paprasčiausiai neveikia“, - pridūrė S.Kalas.

„Kiekviena reforma unikali laike ir erdvėje, būtinos geros idėjos ir stiprus jų įgyvendinimas. Labai svarbu, kad visuomenė remtų reformas, tik taip jos gali būti sėkmingos“, - pareiškė S.Kallas.

Jis pabrėžė, kad verslo elitui tenka atsakomybė už liaudį.

„Neetiškas elgesys sukelia įtūžį, kuris nepadeda kurti laisvos aplinkos, būtinos siekiant sėkmingai vykdyti reformas ir atkurti ekonomikos gyvybingumą“, - sakė jis.

Pasaulio lyderiai, susirinkę į Vašingtone vykusį viršūnių susitikimą, susitarė dėl veiksmų plano, kuris turėtų skatinti pasaulinės ekonomikos augimą ir apsaugoti nuo tolimesnių finansinių suiručių, o pagrindiniais šio plano įrankiais taps valstybinės investicijų programos, tarptautinė prekybos sutartis ir finansų sistemos reformos.

Vieno iš didžiausių per kelerius pastaruosius metus susitikimo, kuriame buvo svarstomi pasaulinės ekonomikos klausimai, baigiamajame pranešime įsipareigojama imtis priemonių daugelyje sričių, o konkrečius veiksmus susitarta nustatyti kitame viršūnių susitikime, kuris įvyks balandį.

Siekiant atgaivinti nusmukusias ekonomikas bus kuriami valstybinių investicijų planai, o siekiant apsisaugoti nuo protekcionizmo ketinama pasirašyti pasaulinę prekybos sutartį. Taip pat ketinama įvesti finansinio reguliavimo priemones ir reformuoti pasaulines finansų institucijas.

„Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą ir darbuotis drauge, kad atkurtume pasaulinės ekonomikos augimą, taip pat įgyvendintume reikalingas pasaulio finansinių sistemų reformas“, - sakoma po neeilinio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių susitikimo šeštadienį paskelbtame pranešime.

Didžiojo dvidešimtuko šalių, kurios sudaro 85 proc. pasaulinės ekonomikos, viršūnių susitikimą inicijavo kadenciją baigiantis JAV prezidentas George'as W.Bushas. Šiame susitikime buvo tariamasi, kaip išbristi iš didžiausios nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio finansų krizės.

Prieš kelias savaites sklandė viltys, jog Vašingtone įvyksiančiame susitikime bus susitarta dėl esminių finansų sistemos reformų ir sudarytas vadinamasis antrasis Breton Vudso planas, tačiau susitikimo baigiamajame komunikate tebuvo deklaruotas įsipareigojimas toliau kurti reformas.

Po Antrojo pasaulinio karo Naujojo Hampšyro Breton Vudso mieste vykusioje Jungtinių Tautų valiutų ir finansų konferencijoje buvo numatyta įkurti Pasaulio Banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

G-20 lyderiai pavedė savo finansų ministrams iki kovo 31 dienos parengti rekomendacijas, kurios bus pateiktos balandį įvyksiančiame kitame šio tarptautinio forumo susitikime. Nurodoma, kad būsimojo susitikimo vieta bus greitai paskelbta.

Daugiausiai dėmesio bus skiriama šešioms sritims. Ketinama reguliuoti finansų rinkos elementus, kurie labiausiai sustiprino dabartinę krizę, didinti skaidrumą ir peržiūrėti „riebiems katinams“ (finansų rinkų stambiausiems žaidėjams) skiriamų kompensacijų praktiką.

Didžiausias ekonomikas turinčių ir sparčiausiai besivystančių šalių ministrai taip pat privalo įvertinti pasaulinės finansų sistemos normas ir tarptautinių finansų institucijų finansavimo poreikius.

Taip pat nuspręsta išanalizuoti, kurių institucijų žlugimas galėtų sukelti pavojų pasaulio finansinei sistemai.

Pasak G.W.Busho, lyderiai susitarė, kad turėtų būti reformuotas Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Pasaulio bankas - dvi svarbiausios tarptautinės finansų institucijos, kurios buvo įsteigtos pagal 1944 metais priimtą Breton Vudso planą.

„Mes turėtume reformuoti tarptautines finansų institucijas. Šios institucijos - Pasaulio bankas ir TVF - buvo labai svarbios, tačiau jos buvo sukurtos 1944 metų ekonominės santvarkos pagrindu“, - JAV prezidentas sakė spaudos konferencijoje.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas sakė žurnalistams, jog „visiškai aišku, kad mes stengiamės kurti naujas institucijas ateičiai“.

Kita vertus, Japonijos premjeras Taro Aso pareiškė, jog doleris turėtų išlikti centrine valiuta, nors dėl tokios pasaulinės valiutų sistemos kyla vis didesnių abejonių.

„Mūsų premjeras pabrėžė, kad svarbiausiąja valiuta turėtų būti laikomas tik doleris“, - žurnalistams sakė vienas Japonijos vyriausybės pareigūnas.

Svarbu ir tai, kas nebuvo įtraukta į šio viršūnių susitikimo baigiamąjį komunikatą. Jame neužsimenama apie pasaulinės finansų rinkos reguliavimo instituciją, kurio reikalavo kai kurios Europos ir besivystančios šalys, tačiau tokios institucijos sukūrimui priešinosi Jungtinės Valstijos.

„Už reguliavimą visų pirmiausiai atsakingos nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios yra pirmoji gynybos linija prieš rinkos nestabilumą“, - sakoma G-20 pranešime.

Tačiau jame taip pat neminima galimybė vyriausybėms koordinuotai skirti pagalbos paketus, už kurią pasisakė Didžioji Britanija.

G-20 lyderiai susitarė panaudoti „vidaus vartojimą stimuliuoti fiskalinėmis priemonėmis, kad efektas būtų greitesnis“.

„Manau, per artimiausias kelias savaites kai kuriose šalyse sulauksite naujų svarbių pranešimų (apie mokesčius ir investicijų planus)“, - spaudos konferencijoje sakė G.Brownas.

Kitaip nei anksčiau didžiausią įtaką turėjęs Didysis septynetas (G-7), kuriam priklauso turtingiausios pasaulio šalys, G-20 grupė taip pat apima besivystančias šalis ir pabrėžia jų didėjančią įtaką pasaulinėje ekonomikoje.

„Nebūtų logiška priimti kokius nors politinius ar ekonominius sprendimus nedalyvaujant besivystančioms G-20 šalims, kurios privalo dalyvauti sprendžiant pasaulinę finansų krizę“, - sakė Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula.

Viršūnių susitikimo dalyviai pritarė platiems baigiamojo komunikato teiginiams, tačiau renginys būtų tapęs svaresniu, jeigu jame būtų dalyvavęs išrinktasis JAV prezidentas Barackas Obama.

Tačiau B.Obama pasiuntė susitikti su G-20 lyderiais savo atstovus - buvusią valstybės sekretorę Madeleine Albright ir buvusį respublikonų kongresmeną Jimą Leachą.

G.W.Bushas, kuris baigiantis savo spaudos konferencijai ištarė jaudinantį „sudie“, žadėjo kitų šalių lyderiams, jog vadovavimas Jungtinėms Valstijoms bus „sklandžiai“ perduotas naujajai B.Obamos administracijai.

Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo sparčiai besivystančios didžiosios šalys, tokios kaip Brazilija, Kinija, Indija ir Rusija, taip pat nutarta atgaivinti 2001 metais prasidėjusias Pasaulio Prekybos Organizacijos derybas dėl naujos tarptautinės sutarties.

Kataro sostinėje Dohoje pradėtose derybose buvo siekiama skatinti pasaulinę prekybą ir mažinti jos suvaržymus. Tačiau vėliausias mėginimas atnaujinti šį procesą žlugo liepą Ženevoje.