„Įvertindama šių šalių poziciją ir realius veiksmus, plėtojamus
projektus, atitinkamai turi atsakyti ir ES“, - BNS sakė prezidento Valdo
Adamkaus patarėjas Simonas Šatūnas.
Pasak jo, Baku susitikime, kuriame dalyvavo ir V.Adamkus, energetinių
resursų turinčios valstybės ir šalys, per kurias eina šių resursų tranzitas,
sutarė, kad reikia ir toliau plėtoti alternatyvius Kaspijos naftos ir duju
tiekimo projektus, kurių dauguma eitų iš Azerbaidžano į Europą arba per
Turkiją, arba per Juodąją jūrą ir Ukrainą.
Patarėjo teigimu, Baku deklaracija, kurią pasirašė 15-os valstybių
atstovai, parodo „kolektyvinį nusiteikimą“ kurti alternatyvius Kaspijos
resursų tiekimo į Europą kelius.
Patarėjas tikisi, kad Europos Komisija atsižvelgs į Baku susitikimo
išvadas kurdama ir peržiūrėdama ES energetikos strategiją, o prie
energetinio dialogo plėtojimo ir įgyvendinimo prisidės ir naujoji JAV
administracija.
S.Šatūnas taip pat pabrėžė, kad deklaracijoje minimi tokie Lietuvai
svarbūs projektai kaip naftotiekis Odesa-Brodai-Plockas bei dujotiekis
„Nabukas“.
Naftotiekiu Odesa-Brodai-Gdanskas Kaspijos jūros regiono nafta, apeinant
Rusiją, pasiektų Lenkiją, o iš ten - ir Lietuvą. „Nabuko“ projektas sudarytų
sąlygas teikti dujas Europai apeinant Rusiją. Tai ypač svarbus Lietuvai ir
kitoms šalims, priklausančioms nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo -
Rusijos.
„Dar svarbiau, kad prie deklaraciją pasirašusių Azerbaidžano, Turkijos,
Gruzijos prisijungė Europos Komisija ir tokios ES šalys, kaip Graikija,
Italija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Lietuva, Latvija, Estija. Akivaizdu,
kad nuosekliai auga EK supratimas dėl Kaspijos regiono šalių svarbos, tačiau
reikia skubiai imtis ir konkrečių veiksmų, kad tokie projektai kaip
„Nabukas“ taptų realiai funkcionuojančiais“, - kalbėjo patarėjas.
Penktadienį vykusio Baku viršūnių susitikimo deklaraciją iš viso pasirašė
15 valstybių - Azerbaidžanas, Bulgarija, Vengrija, Graikija, Gruzija,
Italija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, JAV, Turkija, Ukraina,
Šveicarija - ir Europos Komisija.
Dokumente pažymima, kad svarbu tęsti naftos ir dujų tiekimo iš Kaspijos
jūros baseino Europos ir pasaulio rinkoms diversifikavimo politiką ir
realizuoti įvairiapusės transportavimo ir tranzito infrastruktūros kūrimo
projektus.
„Pripažįstame naftotiekio Odesa-Broda-Plockas Eurazijos naftos
transportavimo koridoriaus sistemoje eksploatavimo pradžios reikšmę tiekiant
naftą Europos rinkoms, sveikiname iniciatyvas dėl Kaspijos, Juodosios ir
Baltijos jūrų energetikos išteklių tranzito erdvės sukūrimo siekiant
suvienyti dalyvaujančių šalių pastangas užtikrinant būtinas sąlygas
patikimam ir saugiam angliavandenilių transportavimui ir akcentuojame šio
darbo tęsimo svarbą“, - pažymima deklaracijoje.
Baku forumas buvo ketvirtas tokio pobūdžio viršūnių susitikimas ir
pratęsė Vilniuje pradėtą iniciatyvą. Vėliau energetikos forumai vyko Kijeve
bei Krokuvoje, o penktąjį planuojama surengti Gruzijoje.
„Susitikimų tęstinumas rodo, kad jų dalyvės yra suinteresuotos spręsti
energetikos problemas, apie tai diskutuoti viešai ir daugiašaliame formate
bei kad Rusijos kariniai veiksmai Gruzijoje nesugebėjo palaužti regiono
šalių siekio išsilaisvinti iš energetinės priklausomybės. Taip pat svarbu,
kad energetikos srityje dirbantys aukščiausio rango ES bei JAV pareigūnai
pradeda dalyvauti šiuose susitikimuose, kaip tiesiogiai suinteresuotos
šalys“, - kalbėjo patarėjas.