H.Simmas, nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vadovavęs valstybės paslapčių
apsaugos skyriui, buvo atsakingas už atitinkamos informacijos iš Estijos
perdavimą į NATO institucijas. Todėl jis galėjo naudotis visais dokumentais
su grifu „visiškai slaptai“, kuriuos pateikė kitos Aljanso šalys.
2007 metais, kai Estijoje buvo išardytas paminklas sovietiniam kariui
išvaduotojui, ją įnirtingai ėmė pulti Rusijos kompiuterių įsilaužėliai. Po
to šalis pasiekė, kad klausimą dėl jos kibernetinės apsaugos apsvarstytų
Šiaurės Atlanto aljansas, ir įrengė sostinėje kibernetinės apsaugos centrą,
kuris turėjo padėti NATO. Kai H.Simmas pripažino savo kaltę, visiems
pasiektiems susitarimams gali iškilti grėsmė.
61-erių metų H.Simmas buvo areštuotas 2008 metų rugsėjį. Jis buvo
sulaikytas, kai padarė kelias klaidas: H.Simmas nusipirko kelis brangius
žemės sklypus, taip pat fermą prie Baltijos jūros ir vasarnamį netoli
Talino. Be to, jis pamėgino užverbuoti dar vieną agentą, kuris tai pranešė
Estijos specialiosioms tarnyboms.
Pranešama, kad jį užverbavo Sovietų Sąjungos žvalgyba devintojo
dešimtmečio pabaigoje. Per apklausas H.Simmas prisipažino bendradarbiavęs su
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT). Pasak jo, UŽT šantažavo jį,
grasindama paviešinti, kad jis anksčiau bendradarbiavo su KGB. Tikriausiai
H.Simmo teismo procesas prasidės 2009 metų pradžioje, kai NATO įvertins jo
padarytą žalą. Jeigu bus pripažinta jo kaltė, jis gali praleisti kalėjime
nuo 3 iki 15 metų.