Šį susitikimą sušaukė Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, kuris neseniai
pripažino, kad jo pastangos užtikrinti didesnę regiono autonomiją taikių
derybų su Kinija keliu buvo nesėkmingos.
Prieš prasidedant diskusijoms jis paragino 500 dalyvių apsvarstyti visus
santykių su Kinija aspektus, taip pat ypač opų visiškos Tibeto
nepriklausomybės klausimą.
Susitikime „laisvose ir atvirose diskusijose turi būti išsakyta
tibetiečių tikroji nuomonė ir požiūriai“, sakė Dalai Lama. Tibetiečių
lyderis taip pat krimtosi, kad nepavyko išsiderėti nuolaidų iš Pekino.
1959 metais po nesėkmingo sukilimo prieš Kinijos valdžią iš tėvynės
priverstas pasitraukti Nobelio taikos premijos laureatas pastaruosius du
dešimtmečius kovojo už Tibeto „plačią autonomiją“ Kinijos sudėtyje. Tačiau
dabar daugelis Tibeto išeivių pasisako už visišką regiono nepriklausomybę.
„Mes išties tikimės, kad parama Tibeto nepriklausomybei sustiprės iki
šios savaitės pabaigos“, - sakė vienas iš susitikimo delegatų Tsewangas
Rigzinas, įtakingo Tibeto jaunimo kongreso prezidentas.
„Buvau kiek nustebintas, kai Dalai Lama sukvietė šį susitikimą, -
T.Rigzinas sakė naujienų agentūrai AFP. - Tačiau laikas jau buvo pribrendęs.
Jis pats sako, kad padarė viską, ką galėjo, tačiau pažangos nepasiekė“.
Indijos šiauriniame Dharamsalos mieste vykstančio sąskrydžio atidarymo
ceremonijos metu priešais salę buvo pakabinta didelė Dalai Lamos nuotrauka.
Suvažiavimo dalyviai sugiedojo Tibeto himną pritariant tradicinei trimitų
ir būgnų muzikai, o paskui tylos minute pagerbė Tibete vykusių neramumų
aukas.
Šį mėnesį kalbėdamas Japonijoje Dalai Lama pripažino, jog nepasiteisino
jo propaguotas „vidurio kelio“ principas, todėl dabar „nėra jokios kitos
alternatyvos, tik paklausti žmonių, kaip elgtis toliau“.
Delegatė Tenzin Bayul mano, jog šis suvažiavimas įeis į
istoriją.
„Smurto atsisakymas užima centrinę vietą mūsų kultūroje, tačiau jauni
tibetiečiai jaučia vis didesnį nusivylimą. Žmonės labai pyksta dėl
nesėkmingų pastangų“, - aiškino 28 metų T.Bayul, studijuojanti Tuftso
(Taftso) universitete Bostone.
„Tokia padėtis pernelyg ilgai užtruko, o Dalai Lama pavargo“, - pridūrė
ji.
Šios derybos neturės sprendžiamosios galios, o bet kokioms jose priimtoms
rekomendacijoms turės pritarti tremtyje veikiantis Tibeto parlamentas.
Tačiau šis forumas įvyks Tibeto išlaisvinimo judėjimui svarbiu laikotarpiu,
galinčiu nulemti tolimesnę jo ateitį.
Viena iš svarbiausių problemų - Dalai Lamos sveikata. 73 metų lyderis
rugpjūtį turėjo atšaukti vizitus į užsienį, o praeitą mėnesį gydėsi
ligoninėje, kurioje jam buvo pašalinti tulžies akmenys.
Pasveikęs tibetiečių dvasinis vadovas toliau tęsė varginančią vizitų
programą. Tibetiečiai ir jų rėmėjai visame pasaulyje iki šiol jį laiko
svarbiausiu autoritetu, tačiau Dalai Lama pastaruoju metu neretai
užsimindavo apie galimybę atsistatydinti.
Šią savaitę vyksiančiame suvažiavime taip pat bus aptariama dabartinė
padėtis Tibete.
Kovą Tibeto sostinėje Lhasoje protestai prieš centrinę Kinijos valdžią
peraugo į riaušes, kurios išplito į kitus vakarinius Kinijos regionus,
kuriuose gyvena didelės tibetiečių bendruomenės.
Pasak Tibeto vyriausybės tremtyje, Kinijai malšinant neramumus žuvo
daugiau nei 200 tibetiečių.
Kai kurie Tibeto išeivijos aktyvistai šiuos neramumus pateikė kaip
pavyzdį, kodėl reikalinga nauja, gerokai radikalesnė kovos su Pekinu
strategija.
„Galime išlikti tibetiečiais tik tvirtai laikydamiesi vilties, jog
Tibetas bus nepriklausomas, - sakė delegatas Jamyangas Norbu (Džamjangas
Norbus). - Būtent nepriklausomybė įkvepia pajėgas. Ji turi tapti mūsų
tikslu“.
Tačiau tokia politikos permaina gali suskaldyti tibetiečių judėjimą. Nuo
jo taip pat gali nusigręžti dauguma tarptautinių rėmėjų.
Vienas Kinijos vyriausybės atstovas anksčiau pasmerkė Dharamsaloje
įvyksiančias derybas ir pareiškė, jog „jų separatistiniai ketinimai niekur
nenuves“.