Londone įsikūrusios organizacijos pranešime sakoma, kad prie sienos, kuri
skiria Pietų Osetiją nuo likusios Gruzijos dalies, buvo sukurta „prieblandos
zona“.
Organizacija priduria turinti įrodymų, kurie leidžia manyti, kad visos to
konflikto šalys padarė rimtų žmogaus teisių pažeidimų.
Pranešime pažymima, kad daugiau kaip 20 tūkst. gruzinų vis dar negali
grįžti į savo namus, nors po rugpjūtį įvykusio konflikto praėjo daugiau kaip
trys mėnesiai, ir kad daugelis tų abiejų šalių pabėgėlių, kuriems pavyko
grįžti, rado savo namus išplėštus.
„Gruzinai ir rusai kaltino vieni kitus karo nusikaltimais konflikto
metu, - sakė Nicola Duckworth, organizacijos Europos ir
centrinės Azijos programos direktorė. - Būtina, kad visos šalys tokius
rimtus įtarimus nuodugniai ir nešališkai ištirtų. Jei jie pasirodys
teisingi, už tai atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn“.
„Amnesty International“ nurodo, kad abi šalys turėtų prašyti Tarptautinės
humanitarinės faktų nustatymo komisijos - pagal Ženevos konvenciją įsteigtos
nuolatinės 15 tarptautinių ekspertų institucijos - viešo tyrimo.
„Palei Pietų Osetijos ir likusios Gruzijos dalies sieną de facto sukurta
nauja prieblandos zona, į kurią žmonės nuklysta savo rizika“, - sakė
N.Duckworth.
Rusijos pajėgos rugpjūčio pradžioje į Gruziją įžengė atremti gruzinų
pajėgų bandymo jėga atgauti Maskvos remiamos Pietų Osetijos kontrolę.
Pagal ugnies nutraukimo susitarimą, kurį sudarant tarpininkavo Europos
Sąjunga, Rusijos pajėgos vėliau atsitraukė į Pietų Osetiją ir Abchaziją -
kitą nuo Gruzijos atsiskyrusį regioną. Maskva Pietų Osetiją ir Abchaziją
pripažino nepriklausomomis valstybėmis.
Tačiau Tbilisis kaltino Rusiją nesilaikant ugnies nutraukimo susitarimo,
nes rusų pajėgos vis dar yra Perevio kaime ir ginčijamame Achalgorio rajone,
kurį prieš karą kontroliavo gruzinai.