Amerikiečiai pasiryžę įsivaikinti ir ligotus vaikus iš Lietuvos

Su Lietuvos piliečiais dėl bendrų vaikų besibylinėjantys ar net savo atžalas grobiantys užsieniečiai tapo kasdienybe. Tai ypač liūdina netoli Čikagos esančiame Bolingbruko miestelyje įsikūrusios įvaikinimo agentūros "Sunny Ridge Family Center“ darbuotojus.

Pirmuosius kontaktus su Lietuvos įvaikinimo tarnyba amerikiečiai užmezgė prieš porą metų. Apie galimybę bendradarbiauti su Lietuva juos informavo JAV dirbantis teisininkas Andrius Ramonas.

Dabar "Sunny Ridge Family Center“ atstovai tvirtina esantys pasiryžę iš esmės pakeisti piktų, vaikus iš Lietuvos per prievartą tempiančių užsieniečių, įvaizdį.

,,Lietuvos globos įstaigose yra daug specialių poreikių vaikų, kuriuos vargu ar kas panorės įvaikinti jų tėvynėje. Iki šiol su Lietuva sėkmingai bendradarbiavo italai. Manome, kad atėjo laikas prisidėti ir amerikiečiams“, - lrytas.lt sakė tarptautinio įvaikinimo skyriaus ,,Sunny Ridge Family Center“ direktorius Robertas McNeillas.

Po to, kai 2006 m. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, ribojantis sveikų vaikų iki šešerių metų įvaikinimą užsieniečiams, baimintasi, kad globos namai greitai persipildys. Tačiau, priešingai nei mūsų šalyje, užsieniečių negąsdina vyresni, sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių turintys vaikai.

Pasak ,,Sunny Ridge Family Center“ viešųjų ryšių skyriaus direktoriaus Tomo Jacksono, pradėję bendradarbiauti su Lietuva, agentūros darbuotojai pirmiausia jaučia didelę atsakomybę prieš vaikus. Įprastai pora kreipiasi į agentūrą su prašymu rasti jai tinkamą atžalą. ,,Tuo tarpu šiuo atveju konkretūs vaikai laukia mūsų pagalbos“, - kalbėjo JAV įvaikinimo agentūros atstovas.

Pašnekovai neneigė, kad jų laukia nelengva užduotis. Šiuo metu jiems Lietuvos įvaikinimo tarnyba yra perdavusi daugiau nei 30 vaikų nuotraukas. Su jomis gali susipažinti tos poros, kurios kreipsis asmeniškai į agentūrą. Įstatymai neleidžia viešai skelbti vaikų nuotraukų, tačiau rimtų ketinimų tapti įtėviais turintiems asmenims bus duodami slaptažodžiai, su kuriais jie galės prisijungti prie uždaros duomenų bazės.

Kadangi Lietuva – laisva šalis ir joje beveik nebelikę kultūrinių prietarų, susijusių su vaiko lytimi, įvaikinti atiduodama maždaug po lygiai mergaičių ir berniukų. Kelių dešimtmečių darbo patirtį su įvairių pasaulio šalių vaikais turintys ,,Sunny Ridge Family Center“ darbuotojai tvirtino, kad taip yra ne visur.

Iš 900 vaikų, kurie JAV atsidūrė tarpininkaujant šiai agentūrai, 880 buvo mergaitės. ,,Taip yra dėl Kinijos vieno vaiko politikos ir kultūrinių tradicijų“, - pažymėjo R.McNeillas. Tuo metu Lotynų Amerikos šalyse – priešingai. Didžioji dalis globėjų neturinčių vaikų yra berniukai. Tokiose šalyse kaip Gvatemala mergaitės nuo mažens įdarbinamos auklėmis ar namų šeimininkėmis. Tuo tarpu berniukai neturi tiek fizinės jėgos, kad galėtų dirbti vyriškus darbus, o namų ruošai jie laikomi netinkamais.

Kalbėdami apie amerikiečiams siūlomas lietuvių atžalas, pašnekovai pabrėžė, kad visi jie – vadinamieji specialiųjų poreikių vaikai. ,,Kai kurie vaikai – su fizine negalia, kiti turi vystymosi problemų. Daliai padėtų atsitiesti tiesiog komfortabilesnė aplinka, subalansuota mityba ir besąlygiška meilė“, - įsitikinęs R. McNeillas.

,,Aišku, daugelis tėvų trokšta vos kelių savaičių kūdikio. Tačiau realybė yra kitokia. Mes žinome, kad dėl šių vaikų prie mūsų agentūros eilės norinčiųjų nestovės. Ir vis dėlto mes tikime žmonių gerumu. Esame svajotojai”, - atvirai kalbėjo T. Jacksonas.

,,Sunny Ridge Family Center“ atstovų teigimu, specialių poreikių vaikus paprastai įsivaikina kiek kitokie nei statistiniai įtėviai. Jie dažniausiai būna daugiau nei 30 metų amžiaus, dažnai turėję patirties dirbant su tokiais vaikais. Vyresnį ar vaiką su negalia linkę įsivaikinti ir tie, kurie jau augina panašią savo atžalą.

Pirmieji rimtai susidomėję galimybe tapti vaiko su specialiais poreikiais įtėviais – JAV lietuvių pora. R. McNeillas ir T. Jacksonas tikisi, kad ši programa pritrauks ir daugiau lietuviško kraujo turinčių Amerikos gyventojų. Pasak amerikiečių, būtų nuostabu, jeigu galimybę augti Čikagos apylinkėse likimo nuskriaustiems vaikams suteiktų čia įsikūrę tautiečiai.

,,Aišku, anksčiau ar vėliau kyla klausimas: kaip ilgai tai užtrunka ir kiek kainuoja“, - šyptelėjo T. Jacksonas. Dėl abiejose šalyse galiojančių griežtų įvaikinimo įstatymų, net ir specialių poreikių vaiko įtėviais tapti nėra paprasta. Procesas paprastai užtrunka nuo metų iki 14 mėnesių.

Pirmiausia įsivaikinti panorusią šeima patikrina ,,Sunny Ridge Family Center“ atstovai. Su abiem sutuoktiniais susitinkama keletą kartų agentūros biure ir jų namuose. ,,Mums reikia sužinoti, ar šie žmonės yra pajėgūs finansiškai ir morališkai išlaikyti specialių poreikių vaiką“, - pabrėžė R.McNeillas.

,,Sunny Ridge Family Center“ darbuotojai parengia studiją, kurioje išsamiai aprašomi potencialūs įtėviai. Domimasi, ar jie neteisti. Atskirą patikrinimą atlieka JAV Federalinis tyrimų biuras bei Pilietybės ir imigracijos tarnyba. Įtėvius iš JAV privalo patikrinti ir jų tinkamumą patvirtinti Lietuvos įvaikinimo tarnyba. Galiausiai, procesą užbaigia teisėjas Lietuvoje, kuris per 40 dienų privalo priimti sprendimą, ar nėra jokių teisinių kliūčių atiduoti vaiką išsivežti užsieniečiams.

Poros finansinė padėtis yra svarbi, tačiau ne lemianti. Manoma, kad vienam vaikui JAV išlaikyti pakanka 20 tūkst. dolerių pagrindinių šeimos pajamų ir 10 tūkst. dolerių papildomų pajamų kiekvienam papildomam šeimos nariui.

Pasak ,,Sunny Ridge Family Center“ atstovų, be kelionės į Lietuvą išlaidų, įsivaikinimo kaina siekia 20 tūkst. dolerių. ,,Reikia mokėti beveik už kiekvieną, net ir smulkiausią, paslaugą. Įtėviai turi mokėti už visus patikrinimus, imigracines vizas ir taip toliau“, - apgailestavo T.Jacksonas.

Jis sakė ypač norintis pabrėžti, kad į JAV atvykę vaikai nėra paprasčiausiai "numetami“ naujoje aplinkoje. Trejus metus agentūros darbuotojai bendrauja su vaiką iš Lietuvos priėmusia šeima. Jie domisi, ar įsūniui ar įdukrai suteikiama reikalinga priežiūra, kaip jam sekasi adaptuotis, išmokti kalbą.

Pasak T.Jacksono ir R.McNeillas būtų nuostabu, jeigu galimybę augti Čikagos apylinkėse likimo nuskriaustiems vaikams suteiktų ir čia įsikūrę tautiečiai.