Niujorkui atstovaujanti demokratų senatorė Hillary Clinton turėtų tapti valstybės sekretore, bet vienas demokratų pareigūnas sakė, kad B.Obama savo užsienio politikos komandos sudėtį paskelbs tik po Padėkos dienos, kuri bus švenčiama lapkričio 27 dieną.
H.Clinton labiau priartėjo prie JAV diplomatijos vadovo posto, kai jos
vyras, buvęs prezidentas Billas Clintonas pasiūlė, kad
etikos sargai vertintų jo būsimą verslą ir labdaringą veiklą.
B.Obamos pereinamoji komanda nerimavo dėl to, kad dalis visame pasaulyje
vykdomos buvusio prezidento veiklos, pavyzdžiui, jo filantropija ir
apmokamos kalbos, gali sukelti interesų konfliktą, jei jo žmona taptų
valstybės sekretore.
Tačiau finansinių deklaracijų klausimai buvo išspręsti, sakė minėtas
demokratų pareigūnas.
Šaltiniai Demokratų partijoje sakė, kad J.Jonesas, buvęs NATO aukšto
rango vadas, dėl patarėjo nacionalinio saugumo klausimais darbo „varžosi“ su
Jamesu Steinbergu, kuris dirbo patarėjo nacionalinio
saugumo klausimais pavaduotoju B.Clintono administracijoje.
„ABC News“ pranešė, kad B.Obama teikia pirmenybę J.Jonesui ir kad
išrinktasis prezidentas ypač vertina daugiau kaip keturis dešimtmečius
kauptą jo patirtį karinėje srityje.
J.Jonesą gerbia ir demokratai, ir respublikonai, bet jis vengė šlietis
prie kurios nors partijos.
Žinoma, kad jis griežtai kritikavo tai, kaip Georgeo W.Busho administracija kariauja Irako karą, o „The Washington Post“
žurnalisto Bobo Woodwardo 2006 metų knygoje „Neigimo būklė“
(State of Denial) cituojami jo žodžiai, kad karas Irake yra „žlugimas“.
Nors J.Jonesas atsisakė patvirtinti tą citatą, kuri buvo paskelbta jam
dar tarnaujant NATO, jis jos ir neužginčijo.
B.Woodwardas taip pat tvirtino, jog J.Jonesas mano, kad buvęs gynybos
sekretorius Donaldas Rumsfeldas „sistemingai silpnino“
JAV Štabų vadų komitetą.
J.Jonesas augo daugiausia Paryžiuje ir yra baigęs Džordžtauno
universiteto Diplomatinės tarnybos mokyklą.