„Aš jo asmeniškai nepažįstu, bet pastebėjau, kad N.Sarkozy turi įprotį
kalbėti nepagalvojęs“, - sakė jis šeštadienį pasirodžiusiame interviu.
N.Sarkozy, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungai,
neseniai sukėlė sąmyšį paraginęs Jungtines Valstijas ir Rusiją atsisakyti
raketų gynybos sistemas Europoje.
Per ES ir Rusijos viršūnių susitikimą lapkričio 14 dieną Nicoje, jis
patarė Vašingtonui atsisakyti plano įrengti Lenkijoje ir Čekijoje
priešraketinės gynybos (PRG) sistemos objektus, o Maskvą - nedislokuoti
Kaliningrado srityje savo raketų bent iki 2009-ųjų.
Čekija reagavo nedelsdama ir pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas
viršijo savo įgaliojimus.
O kitą dieną po susitikimo Nicoje N.Sarkozy, būdamas Vašingtone, jau
sakė, kad šalys yra laisvos pačios spręsti, ar joms reikia raketų gynybos
skydo objektų.
„Jis primena man Edouardą Daladier, vadovavusį
Prancūzijos vyriausybės vadovą, pasirašiusį Miuncheno susitarimą 1938
metais“, - pažymėjo V.Havelas, bet šios minties toliau neplėtojo.
To meto Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos ir Italijos pasirašytas
susitarimas leido Adolfui Hitleriui aneksuoti Čekoslovakijos Sudetus, kur
daugumą gyventojų sudarė Čekijos vokiečiai.
Sudetų kraštas Čekoslovakijai turėjo didelę strateginę reikšmę, nes ten
buvo sutelkta pagrindinės šalies gynybos priemonės.
JAV nori iki 2011-2013 metų Lenkijoje įrengti 10 raketų gaudytuvų bazę, o
Čekijoje - radarą, kad papildytų jau veikiantį gynybos skydą, kurio objektai
išdėstyti Jungtinėse Valstijose, Grenlandijoje ir Britanijoje. Šitaip norima
apsisaugoti nuo raketinio antpuolio iš Irano pusės, nes pastaroji valstybė
tolimo nuotolio raketų gali turėti jau 2015-2017 metais.
Tačiau šis planas labai nepatinka Maskvai, todėl ši pagrasino savo
modernias raketas dislokuoti Kaliningrado srityje, kaip atsvarą JAV PRG
sistemai.