Tačiau oficialaus pranešimo projekte užsimenama, kad ES ir Rusijos
santykiai turi pirmenybinį statusą, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų
svetainė „EUobserver“.
„2008 metų rugpjūtį (įvykęs) konfliktas Gruzijoje ir platesni jo
atgarsiai privertė geriau suprasti rytinių partnerių pažeidžiamumą“, -
sakoma Komisijos pranešimo dėl partnerystės su Rytų kaimynėmis projekte.
„(ES) narės jaučia primygtinumą dėl būtinybės stiprinti santykius su mūsų
rytinėmis kaimynėmis, paremti jas priartinant prie ES“, - pažymima
dokumente.
Šia naująja ES politika, kurią pernai pirmosios iškėlė Lenkija ir
Švedija, siūloma per kelerius metus pasirašyti „draugystės susitarimus“ su
Baltarusija, Moldova, Ukraina, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu, taip pat -
„pripažinti šių šalių europietišką identitetą ir aspiracijas“.
Oficialaus pranešimo projekte pabrėžiama, kad tie nauji paktai, kurie
primena draugystės susitarimus, pasirašytus su Lietuva ar Lenkija prieš jų
įstojimą į ES 2004 metais, neprilygsta pažadui ateityje priimti šias šalis į
Bendriją: „Draugystės susitarimų sudarymas bus be išankstinio nusistatymo
dėl šių partnerių europietiškų aspiracijų“.
Tačiau partnerystė su rytinėmis kaimynėmis apims priemones, turinčias
pasiųsti „aiškų ir ilgalaikį politinį ES solidarumo signalą“ ir suteikti
„privilegijų, kurias pajustų ir pripažintų valstybių partnerių piliečiai“.
Tarp tų priemonių yra nauja „vieninga, stipri ir visapusė laisvosios
prekybos zona, sudaranti pamatą formuoti bendrą vidaus rinką, tokią kaip
Europos ekonominė erdvė (EEE)“, kurią ES šiuo metu turi su Islandija,
Norvegija ir Lichtenšteinu.
Tai būsimai EEE reikės, kad minimos šešios valstybės „perimtų visą acquis
communautaire (ES teisinį kodeksą), įskaitant sutikimą su Europos Teisingumo
Teismo sprendimais“.
Partneryste su rytinėmis kaimynėmis bus siekiama kada nors atsisakyti
vizų, o iki to laiko panaikinti ES vizos mokestį ir tose šešiose valstybėse
įsteigti Bendruosius paraiškų centrus, kurie padėtų žmonėms patekti į
Šengeno erdvę.
Energetikos srities memorandumai turi padėti užtikrinti ES energetinį
saugumą ir bendrą dujotiekių bei naftotiekių valdymą ar net nuosavybę,
kuriais dalytųsi tiekiančių, tranzitinių ir vartojančių šalių kompanijos.
Dokumento projekte užsimenama, kad Armėnija turėtų uždaryti savo
Medzamoro atominę elektrinę, ir išreiškiamas ES susirūpinimas dėl
energetikos infrastruktūros konfliktų zonose, tokios kaip iš Rusijos į
Balkanus nutiestas dujotiekis, einantis per ginčijamą Moldovos Padnestrės
regioną.
Institucijų lygiu Komisija savo galutinį oficialų pareiškimą dėl
partnerystės su Rytų kaimynėmis paskelbs gruodžio 3 dieną, prieš gruodžio
11-ąją įvyksiantį paskutinį Prancūzijos, kaip ES pirmininkaujančios
valstybės, viršūnių susitikimą, kuris savo išvadose turi patvirtinti šį
tekstą.
Pareiškimo projekte siūloma 2009 metų birželį surengti „Rytinės
partnerystės viršūnių susitikimą“ ir jo metu pradėti šį projektą. Paskui
kiekvieną pavasarį vyktų ES ir projekte dalyvaujančių šalių užsienio reikalų
ministrų susitikimai, kuriuos rengtų dukart per metus susitiksiantys „27 +
5(6)“ šalių „aukšto rango pareigūnai“.
Ši partnerystė turi iki 2013 metų padidinti ES išlaidas vienam gyventojui
šiame regione nuo dabartinių 6 eurų (20,7 lito) iki 12 eurų (41,5 lito), o
iki 2020 metų - iki 20 eurų (69 litų). Šiuo metu šios išlaidos vienam
gyventojui Balkanuose yra 30 eurų (103,7 lito). Šie pakeitimai kainuos 2,1
mlrd. (7,3 mlrd. litų) eurų, neskaičiuojant tų 75 mln. eurų (259 mln. litų)
per metus, kurie bus prarasti atsisakius mokesčių už ES vizas.
Tačiau Europos Komisijos projekto politinėje preambulėje yra vienas
trumpas sakinys, rodantis, kad ES ir Rusijos santykiai bus svarbesni už ES
santykius su „Rytinės partnerystės“ šalimis.
„Rytinė partnerystė ... turėtų būti laikoma papildu ES ir Rusijos
santykiams, kurie apima dialogą dėl mūsų bendrų kaimynų“, - deklaruojama
projekte.
ES jau dabar per derybas dėl prekybos ir vizų elgiasi su Rusija
privilegijuotai, palyginti su kitomis pokomunistinėmis valstybėmis, tokiomis
kaip Ukraina, ir siūlo leisti rusų keleiviniams lėktuvams skraidyti į ES
pagal Rusijos taisykles arba pakeisti ES vizų įstatymus, kad rusai galėtų
lengviau atvykti į Bendriją.
Minėta formulė 25+5(6) taip pat akcentuoja problemas, susijusias su
įvairiais demokratijos standartais tose šešiose ES kaimynėse. Baltarusijos
(šeštosios, skliausteliuose nurodomos valstybės) dalyvavimas šioje schemoje
dar yra abejotinas, nes pirma reikia iš naujo apsvarstyti ES diplomatines
sankcijas Minskui, Tai numatoma padaryti kovo mėnesį.
Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) ir Armėnijos,
kur kovo mėnesį, per protestus po rinkimų, policija nušovė 10 žmonių,
prezidento Seržo Sargsiano administracijos būtų keisti kompanionai
demokratiškesnėms Gruzijos ir Ukrainos vyriausybėms.
„Šalys partnerės ir toliau susiduria su panašiais iššūkiais plėtodamos
savo demokratines institucijas“, - sakoma Komisijos tekste. Tokios
formuluotės galėtų įžeisti Tbilisio ir Kijevo administracijas.