Prieš referendumą surengtos gyventojų apklausos rodė, jog dauguma jų
ketina balsuoti už didesnę Grenlandijos autonomiją. 1979 metais Danija sala
suteikė dalinę autonomiją.
Balsavimo apylinkės atsidarė 9 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku ir
užsidarys 20 val. (trečiadienį 1 val. Lietuvos laiku). Tikimasi, kad
referendumo rezultatai paaiškės apie vidurnaktį (trečiadienį 5 val. Lietuvos
laiku).
Referendumo išvakarėse surengtos apklausos rezultatai rodo, kad 61 proc.
gyventojų ketina pritarti didesnei autonomijai, o 15 proc. žada balsuoti
prieš.
19 proc. pareiškė dar neapsisprendę, o 5 proc. visai neketina balsuoti.
Šios apklausos rezultatai buvo didžiausio salos dienraščio „Sermitsiaq“
tinklalapyje.
Jeigu nugalėtų didesnės autonomijos šalininkai, Grenlandijos vyriausybė
galėtų perimti į savo rankas daugiau salos gyvenimo sričių - pavyzdžiui,
gamtinių išteklių naudojimą, teisėtvarką ir policijos darbą ir tam tikrus
užsienio politikos klausimus.
Grenlandija tikisi gauti daug pajamų iš gamtinių išteklių. Pasak
tarptautinių ekspertų, netoli salos krantų slypi dideli naftos telkiniai.
Taip pat ketinama oficialia salos kalba pripažinti grenlandų kalbą.
Šis referendumas formaliai yra patariamojo pobūdžio, tačiau vietos
vyriausybė pažadėjo atsižvelgti į jo rezultatus, net jeigu didesnei
Grenlandijos autonomijai nebūtų pritarta.
Jeigu laimėtų autonomijos šalininkai, naujasis salos statusas įsigaliotų
2009 metų birželio 21 dieną.
Vietos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas paskutinėmis dienomis prieš
balsavimą duodamas interviu radijui pabrėžė, kad referendumas rengiamas „ne
dėl nepriklausomybės“.
„Susitarimas dėl savivaldos - vienintelis kelias į priekį“, - sakė jis,
tačiau taip pat išreiškė viltį, jog Grenlandijos nepriklausomybė nėra
pernelyg tolima ateitis.
Dauguma vietinio parlamento partijų, Grenlandijos žiniasklaida ir
socialdemokratas premjeras ragino balsuotojus „pasinaudoti šia galimybe“.
Vienas iš dviejų Grenlandijos atstovų Danijos parlamente Larsas-Emilis
Johansenas pareiškė svajojantis, kad sala visišką nepriklausomybę įgytų 2021
metais, kai sukaks 300 metų nuo Danijos kolonizacijos pradžios.
„Be abejo, galime būti savo likimo kalviai ir skraidyti savais sparnais“,
- L.-E.Johansenas sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau ne visi Grenlandijos gyventojai svajoja apie atsiskyrimą nuo Danijos. Tokį pasiūlymą kritikuoja negausus judėjimas, kurį remia Demokratų
partija.
„Grenlandija niekada nebus nepriklausoma šalis“, - neseniai sakė Finnas
Lynge (Finas Liungė). Šis pareiškimas suglumino jo vadovaujamą partiją
„Siumut“, kuri yra pagrindinė valdančiosios koalicijos narė ir aktyviai
ragino gyventojus referendume pritarti autonomijai.
„Mūsų yra tik 50-60 tūkstančių. Gyvename geografijos ir klimato atžvilgiu
labai nepalankiomis sąlygomis. Tokia mažytė bendruomenė negali sukurti
žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi, kad Grenlandija taptų moderni
nepriklausoma valstybė“, - aiškino F.Lynge.
Grenlandija, kurios plotas - 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, yra
didžiausia sala pasaulyje, tačiau 80 proc. jos paviršiaus dengia ledynai.
Saloje gyvena 57 000 žmonių, iš jų apie 50 000 čiabuvių inuitų.
2007 metais Grenlandija iš Danijos gavo 3,2 mlrd. kronų (apie 1,5 mlrd.
litų) subsidijų, kurios sudaro apie 30 proc. salos bendrojo vidaus
produkto.
1982 metais Grenlandija referendume balsavo už pasitraukimą iš Europos
Sąjungos, tačiau Danija yra Bendrijos narė.