Laikraštis pažymi, kad minas ir sviedinius teks sunaikinti ir
plaukiojančios dujotiekio tiesimo gamyklos inkaravimo vietose.
Suomijos įlanka yra viena tankiausiai užminuotų pasaulio akvatorijų.
Įvairiais vertinimais, čia nuskandinta daugiau kaip 100 tūkst. minų, kurių,
pasibaigus keliems karams XX amžiuje, buvo nuspręsta neiškelti iš jūros
dugno.
Kaip praneša laikraštis, tiesiant būsimojo dujotiekio maršrutą buvo
sudarytas išsamus žemėlapis, kuriame nurodytos minų ir kitų šaudmenų
nuskandinimo vietos įlankos ir jūros dugne.
Statybos koncernas, projektuojantis dujotiekį, mano, kad minas, kurios
pasitaikys dujotiekio kelyje, reikia susprogdinti jūroje.
Suomijos aplinkosaugos žinybos pareigūnai reikalauja, kad „Nord Stream“
papildomai paaiškintų, kaip bus šalinamos minos ir sviediniai iš montavimo
platformos inkaravimo vietų.
Platforma turės 12 inkarų, tuo tarpu vertinant projekto įtaką ekologijai
nagrinėjamas tik dujotiekio tiesimo maršrutas, bet ne plaukiojančios
gamyklos inkaravimo vietos.
„Mes neleisime nuleisti nė vieno inkaro anksčiau nei bus preliminariai
ištirtas jūros dugnas. Prieš inkaruojant statybos laivą, reikia ištirti
dugno būklę. Vietą nesunku bus pakeisti, jeigu paaiškės, kad ji netinkama“,
- paaiškino bendrovės „Nord Stream“ sekretorius spaudai Sebastianas Sassis interviu „Helsingin Sanomat“.
Suomijos gynybos ministerija nepareiškė pretenzijų nei dėl minų laukų
jūros dugne žemėlapio, nei dėl minų susprogdinimo plano.
„Priemonės, kurias įmonė numatė šaudmenims sunaikinti yra pats
paprasčiausias minų naikinimo būdas“, - sakė ministerijos atstovas Kari
Aapro. - Minos bus susprogdintos jūros dugne. Sprogimai bus
nufilmuoti vaizdo kameromis, o robotas patikrins, ar iš tikrųjų šaudmuo
sunaikintas“.
Šaudmenys ir įvairūs cheminiai sviediniai buvo nuskandinti Baltijos
jūroje iki septintojo dešimtmečio. Vėliau farvateriai buvo išvalyti, bet
jūroje iki šios dienos tebėra daug sprogių objektų.