Pagal Lisabonos sutartį, jei ją ratifikuos visos ES narės, bus apribotos
atskirų Bendrijos narių galios priimant tam tikrus sprendimus, įsteigtas
nuolatinio ES prezidento postas ir padidinti atstovo užsienio reikalams
įgaliojimai.
Tai, kad Čekija dar neratifikavo šios sutarties, kėlė Bendrijoje abejones
dėl sausio mėnesį prasidėsiančio ir pusmetį truksiančio Čekijos vadovavimo
ES.
Teismo išvada, kad sutartis nepažeidžia Čekijos konstitucijos, yra
didelis ratifikavimo proceso žingsnis į priekį, nors ir negarantuoja
sklandaus patvirtinimo abejuose parlamento rūmuose.
Sutarčiai nepritaria kai kurie vyriausybės eiliniai, kuriuos padrąsina
euroskeptiškų pažiūrų prezidentas Vaclavas Klausas, nepritariantis tam, kad
kokios nors šalių galios būtų perduotos ES.
Premjeras Mirekas Topolanekas, kuris šią sutartį, nors ji jam taip pat
nepatinka, nenoromis remia kaip kainą, vertą mokėti už narystę ES, yra
sakęs, kad ratifikavimo procesas iki metų pabaigos tikriausiai nebus
baigtas.
Pasak M.Topolaneko, kai kurie jo partijos deputatai gali atsisakyti remti
Lisabonos sutartį, jei kairiųjų opozicija neparems planų statyti Čekijos
teritorijoje JAV priešraketinio skydo radiolokatorių kompleksą.
Airija yra vienintelė šią sutartį atmetusi ES valstybė - tai ji padarė
per šiais metais įvykusį referendumą.