Už didesnę Grenlandijos autonomiją balsavo 75,54 proc., o prieš - 23,57
proc. referendumo dalyvių.
Kopenhaga dalinę autonomiją salai suteikė 1979 metais, o šiemet su Danija
suderintame sutarties projekte numatoma, kad Grenlandija įgis teises į
potencialius Arkties išteklius. Salos valdžia taip pat kontroliuos
teisėsaugą ir policijos darbą bei kai kurias užsienio politikos sritis.
Naujasis Grenlandijos statusas įsigalios nuo 2009 metų birželio 21 dienos.
Vietos vyriausybės vadovas Hansas Enoksenas per televiziją jausmingai
pasveikino referendumo rezultatus.
„Tariu dėkui Grenlandijos žmonėms už šiuos pribloškiančius rezultatus.
Grenlandijai suteiktas mandatas žengti dar vieną žingsnį“ nepriklausomybės
link, sakė jis.
Salos, kurioje gyvena apie 57 000 žmonių, sostinėje Nuke fejerverkai
nakties dangų nušvietė dar nepaskelbus galutinių referendumo rezultatų.
Prieš referendumą surengtų apklausų rezultatai rodė, jog neabejotina
dauguma Grenlandijos gyventojų pasisakys teigiamai.
„Tai diena, kurią reikia švęsti - istorinė diena, kurios laukiau daugelį
metų“, - išėjusi iš balsavimo apylinkės Nuke naujienų agentūrai AFP sakė
pagyvenusi referendumo dalyvė Anne Sofie Fisker.
„Mums atėjo laikas atgauti savo teises ir laisves, kurios buvo pagrobtos
iš mūsų protėvių - laisvų ir išdidžių medžiotojų tautos, kurios žemes
kolonizavo“ Danija prieš 300 metų, sakė buvęs žvejys Davidas Brandtas.
Tačiau kiti, tokie kaip Johannesas Mathiassenas,
baiminosi, kad prie didesnės salos autonomijos pereinama „per anksti, o
šalis nepasiruošusi prisiimti naujos atsakomybės“.
Grenlandija tikisi gauti didelį pelną iš savo gamtinių išteklių.
Ekspertai mano, kad salos šelfe ir po jos ledynais slypi didelis naftos ir
dujų, taip pat deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai.
Dėl šiltėjančio klimato Arkties ledynai sparčiai tirpsta, todėl ateityje
šiame regione žvalgyti gamtinius išteklius gali tapti paprasčiau.
Šalys, kurių krantus skalauja Arkties vandenynas (Kanada, Danija,
Norvegija, Rusija ir JAV) šiuo metu nesutaria dėl teisių į šio regiono
teritorijas, o Grenlandija taip pat siekia gauti savo dalį.
Speciali Danijos ir Grenlandijos komisija aiškinosi, kurias politikos
sritis galima perduoti kuruoti Nuko vietinei vyriausybei, jeigu sala
apsispręstų dėl didesnės autonomijos. Bet kita ko, ji pasiūlė, kad „pelnas
iš žaliavų gavybos būtų paskirstomas Grenlandijai“, tačiau Kopenhaga
sumažintų kasmet salai skiriamas subsidijas.
„Suverenumas Grenlandijai atneš tik naudos“, - sakė Larsas-Emilis
Johansenas, kuris 1991-1997 metais buvo salos premjeras ir padėjo iškovoti
dalinę autonomiją 1979 metais.
Jis prisipažino, jog dabar svajoja apie Grenlandijos nepriklausomybę
„nelabai tolimoje ateityje“, kaip ir dabartinis vietinės vyriausybės
vadovas.
„Tai teisėti lūkesčiai. Nepriklausomybė giliai įsitvirtinusi inuitų
sieloje“, - sakė L.-E.Johansenas.
Su naują statusą įgysiančia Grenlandija, kurios Tulės vietovėje įsikūrusi
JAV radiolokatorių bazė, bus konsultuojamasi užsienio ir gynybos politikos
klausimais.
Dabar šiuos klausimus vienašališkai sprendžia Kopenhaga, tačiau ir vėliau
Nuko balsas nebus lemiamas, todėl manoma, kad padėtis šiose srityse beveik
nesikeis.
Grenlandijos gyventojai 1982 metų referendume balsavo už pasitraukimą iš
Europos Sąjungos. Jie taip pat bus pripažįstami atskira tauta, kaip numatoma
tarptautinėje teisėje, o grenlandų kalba taps oficialia salos kalba.
Dauguma Grenlandijos parlamento partijų taip pat pasisako už salos
suverenumą, tačiau jam priešinosi negausus Demokratų partijos remiamas
judėjimas.
„Mūsų yra tik 50-60 tūkstančių. Gyvename geografijos ir klimato atžvilgiu
labai nepalankiomis sąlygomis. Tokia mažytė bendruomenė negali sukurti
žmogiškųjų išteklių, kurie reikalingi, kad Grenlandija taptų moderni
nepriklausoma valstybė“, - aiškino politikas Finnas Lynge.
Grenlandija, kurios plotas - 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, yra
didžiausia sala pasaulyje, tačiau 80 proc. jos paviršiaus dengia ledynai,
kurie sudaro apie 10 proc. pasaulinių gėlojo vandens išteklių.
Saloje gyvena 57 000 žmonių, iš jų apie 50 000 čiabuvių inuitų.
2007 metais Grenlandija iš Danijos gavo 3,2 mlrd. kronų (apie 1,5 mlrd.
litų) subsidijų, kurios sudaro apie 30 proc. salos bendrojo vidaus
produkto.
Vietos vyriausybė pranešė, kad referendume dalyvavo 71,96 proc. balso
teisę turinčių gyventojų, kurių saloje yra apie 39 000.