JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Antonio Guterresas atkreipė dėmesį, kad JAV pažadėjo skirti šimtus milijardų dolerių
šalies ekonomikai gelbėti, o kitos šalys taip pat imasi panašių priemonių.
Pareigūnas paragino pasaulio bendruomenę neužmiršti vargingųjų ir
pažeidžiamų.
A.Guterresas priminė, kad šią savaitę jis kreipėsi į pasaulio bendruomenę
prašydamas skirti 7 mlrd. dolerių (apie 18,8 mlrd. litų), kurie gali padėti
30 mln. žmonių. Komisaras taip pat pastebėjo, kad Vašingtonas praeitą
savaitgalį pranešė vien „Citigroup“ bankui gelbėjimui skirsianti 20 mlrd.
dolerių (apie 53,6 mlrd. litų).
„Neprašau skirti humanitarinei veiklai tiek pat pinigų, kiek jų yra
išleidžiama arba bent jau sudaroma galimybė panaudoti gelbstint tarptautinę
finansų sistemą“, - lankydamasis Bagdade A.Guterresas sakė užsienio
žurnalistams.
„Tačiau mūsų pasiryžimas gelbėti žmones turėtų būti bent jau ne menkesnis
už siekį išgelbėti finansų sistemą, - sakė jis. - Na. o išgelbėti finansų
sistemą būtina. Tai esminė sąlyga, galinti padėti išvengti ekonomikos
depresijos, kuri taip pat dramatiškai paveiktų humanitarinę padėtį“.
A.Guterresas atvyko į Iraką aplankyti JT darbuotojų, kurie stengiasi
sukurti sąlygas grįžti į tėvynę Irako pabėgėliams. Po 2003 metų JAV pajėgų
invazijos daugelis šios šalies gyventojų buvo priversti pasitraukti iš savo
namų dėl kovotojų smurto ir susirėmimų tarp šiitų ir sunitų bendruomenių.
JT pabėgėlių komisaras Abu Dabyje paprašė pasaulio bendruomenės skirti 7
mlrd. dolerių, kurie būtų paskirstyti maždaug 360 Jungtinių Tautų ir
nevyriausybinių organizacijų, 31 šalyje padedančių „skurdžiausiems iš
skurdžiųjų ir labiausiai pažeidžiamiems iš pažeidžiamųjų“.
Ši suma nublanksta prieš lėšas, kurias JAV ir kitos šalys skiria
mėgindamos išvengti pasaulinio nuosmukio, kuris prasidėjo nuo JAV
nekilnojamojo būsto kreditų rinkos griūties ir peraugo į plataus masto
kreditų krachą.
A.Guterresas pripažino, kad panaudotos finansinės sistemos gelbėjimo
priemonės buvo būtinos.
„Tačiau nuoširdžiai manau, kad labai atkreipti tarptautinės bendruomenės
dėmesį ir pasakyti, jog konfliktai, klimato kaita, didžiulis skurdas yra
glaudžiai tarpusavyje susiję ir sukelia vis daugiau humanitarinių
katastrofų. Humanitarinės pagalbos poreikiai nemažėja - jie didėja“, -
aiškino komisaras.
„Būtų nemoralu, jeigu mesdami tokias dideles pajėgas... finansų sistemai
gelbėti nesugebėtume mobilizuoti daug mažesnių lėšų, kurios reikalingos
esminiams humanitariniams poreikiams patenkinti“, - pridūrė A.Guterresas.