Nors pirmadienį pasirašant įstatymą barelis Uralo naftos kainavo mažiau negu 50 dolerių, biudžeto sudarytojai numatė, kad 2009, 2010 ir 2011 metais šios rūšies naftos barelio kaina bus atitinkamai 95, 90 ir 88 doleriai. Jeigu šios prognozės neišsipildys, trūkumai bus kompensuojami iš Rezervų fondo.
„2009 metais naftos barelio kaina nusileis iki 40 dolerių, o 2010 ir 2011 metais svyruos ties 50 dolerių padala. Turime užmiršti tą periodą, kai naftos kaina buvo aukšta - mes įžengiame į kitą ciklą“, - Kazachstano premjero Karimo Masimovo nuomonė pirmadienį skyrėsi nuo Rusijos prognozių.
Kazachstano vyriausybė šalies biudžeto projektą rengė skaičiuodama, kad vidutinė „Brent“ markės naftos kaina bus 60 dolerių už barelį. Astanos pesimizmas nėra išskirtinis.
Spalį apie biudžetų korekcijas pranešė ne viena naftą eksportuojanti valstybė. Stambiausia rinkos žaidėja Saudo Arabija biudžetą sudarė remdamasi 45-50 dolerių už barelį kaina. Kad išvengtų biudžeto deficito Saudo Arabijai užtektų ir 30-35 dolerių už barelį kainos.
Nigerija ir Libija savo 2009 metų prognozėse pataisė skaičius: anksčiau numatyti 62-65 doleriai už barelį dabar virto 45 doleriais. Bahreinas tikisi, kad 2009-2010 metais barelis kainuos 60 dolerių. Tokią pačią kainą biudžete numato ir Venesuela.
„Alfabanko“ vyriausiasis analitikas Širvani Abdulajevas teigia, kad visos „ant naftos adatos“ sėdinčios šalys buvo priverstos sumažinti prognozes. „Naftos kainos krenta ir artimiausioje ateityje dar kris“, - apibendrina jis.
Kaip paaiškinti Rusijos atsisakymą koreguoti biudžeto įplaukų prognozes?
Tai aiškus noras ir pasirengimas kompensuoti negautas pajamas švaistant per pastaruosius metus sukauptą Rezervų fondą. Būtent dėl to fondas ir buvo kaupiamas, nors Maskva neretai viešai aiškindavo, kad naftos milijardai pagerins Rusijos pensininkų gyvenimą, mokslo ir švietimo padėtį. Dabar prie Kremliaus vartų jau driekiasi eilės naftos oligarchų, kurie turi savo pasiūlymų, kaip panaudoti Rezervų fondą.
„Tai, kad vyriausybė neperžiūrėjo ateities įplaukų už naftą, yra susiję su tuo, kad iždo planas buvo parengtas iškart trejiems metas. Tai buvo valdžios prioritetas, o naftos kainų peržiūra galėjo užtęsti arba išvis suardyti biudžeto įstatymą. Vyriausybė tapo savo trimečio plano įkaite“, - teigia bendrovės „2K Audit - verslo konsultacijos“ analitikas Ivanas Andrijevskis.
Rusijos vyriausybė tarsi pamiršo, kad Finansų ministerija vertina padėtį naftos rinkoje ir teikia ataskaitas. Lapkričio 12 dieną vicepremjeras, finansų ministras Aleksejus Kudrinas plenariniame Federacijos tarybos posėdyje aiškiai išdėstė prognozes: 2009 metais - 50 dolerių, 2010 metais - 55 doleriai, 2011 metais - 60 dolerių už naftos barelį.
„Tai daug mažiau negu numatyta biudžete“, - pastebėjo A.Kudrinas, tačiau užtikrino, kad biudžeto planas bus išpildytas. „Jeigu naftos kaina bus mažesnė už 70 dolerių be specialaus parlamento leidimo, pradės veikti Rezervų fondas - nuostoliai bus kompensuojami automatiškai“.
Centrinio banko duomenimis, Rezervų fonde lapkričio 17 dieną buvo 3,588 trln. rublių (351,48 mlrd. litų). Dar 1,677 trln. rublių (164,28 mlrd. litų) buvo nacionalinės gerovės fonde. Tačiau apžvalgininkai pažymi, kad pinigų prikimšta „saugumo pagalvė“ gali būti labai greitai pravalgyta.
„Iki 50 dolerių už barelį sumažėjus naftos kainoms, vien per ateinančius metus Rezervų fondas gali nusekti 500 mlrd. rublių“, - mano kompanijos „Arbat-Kapital“ analitikas Aleksejus Pavlovas. Finansų ekspertas I.Andrijevskis priduria, kad Rusiją į finansinę prarają gali įstumti ne tik naftos kainos - valstybės rezervus gali patuštinti ir kitos nenumatytos biudžeto išlaidos. Analitikas įspėja, kad Rezervų fondas neleis sugriūti Rusijos ekonomikai, tačiau pinigai senka taip greitai, kad fondo ilgam laikotarpiui neužteks.