Laisvės troškimas – dėl turtų po ledu

„Spiegel“, „Reuters“, BNS, AP ir "Lietuvos rytas"
Prieš kelis dešimtmečius Grenlandijos noras tapti nepriklausoma šalimi būtų buvęs sunkiai suprantamas. Bet kai šio Danijai priklausančio regiono gyventojai antradienį referendume pasisakė už didesnę salos autonomiją, nebesistebėjo niekas.
Šis žvejys laukia didesnės salos autonomijos nuo Danijos.
Daugiau nuotraukų (1)
Maža to, salos, kurios keturis penktadalius sukaustęs ledas, gyventojai planuoja tapti savotiška Saudo Arabija šiaurėje.
Mat prognozuojama, kad dėl pasaulinio atšilimo tirpstantys ledynai po sala atvers itin vertingus gamtinių išteklių klodus.
Turės daugiau teisių
Grenlandijos sostinės Nuko dangų pergalės fejerverkai nušvietė dar net nepaskelbus oficialių referendumo rezultatų.
O šie parodė, kad už didesnę Grenlandijos autonomiją nuo Danijos balsavo 75 proc. gyventojų.
Naujasis salos statusas įsigalios kitų metų birželio 21-ąją – Grenlandijos nacionalinės šventės dieną.
Nuo to momento Nukas jau galės kontroliuoti visos salos teisėsaugos sistemą.
Be to, vietos gyventojų inuitų dialektas taps oficialia Grenlandijos kalba.
Jau skaičiuoja pelną
Labiausiai saloje džiaugiamasi dėl sutarties su Danija punkto, numatančio, kad Grenlandija įgis teises į potencialius Arkties išteklius.
Grenlandija iš savo gamtinių išteklių tikisi gauti pasakiško pelno. Ekspertai mano, kad salos šelfe ir po jos ledynais slypi dideli naftos ir dujų, taip pat deimantų, aukso ir kitų naudingųjų iškasenų telkiniai.
Dėl šylančio klimato Arkties ledynai sparčiai tirpsta, todėl ateityje šiame regione gali tapti paprasčiau žvalgyti gamtinius išteklius.
Šitaip Grenlandija įsitrauktų į ne vienus metus verdančius Danijos, Norvegijos, Kanados, Rusijos ir JAV – šalių, kurių krantus skalauja Arkties vandenynas, ginčus dėl regiono teritorijų kontrolės.
Tiesa, kol kas sutartyje numatyta, kad Kopenhaga su Nuku pelną iš gamtinių išteklių, kurie bus rasti ateityje, dalysis per pusę.
Saloje – daugybė problemų
„Suverenumas Grenlandijai duos tik naudos“, – po referendumo tvirtino Larsas Emilis Johansenas, 1991-1997 metais buvęs salos premjeras. Jis ateityje tikisi visiškos Grenlandijos nepriklausomybės.
Tačiau kelias jos link bus nelengvas.
„Mūsų yra tik 50-60 tūkstančių. Gyvename geografijos bei klimato atžvilgiu labai nepalankiomis sąlygomis.
Tokia mažytė bendruomenė negali turėti žmogiškųjų išteklių. Jeigu jų turėtų, Grenlandija taptų modernia nepriklausoma valstybe“, – tvirtino Demokratų partijos vadovas Finnas Lynge.
Be to, kaip pažymi nepriklausomybės skeptikai, saloje yra labai daug socialinių problemų.
Grenlandijoje paplitęs alkoholizmas, didelis savižudybių skaičius.
O Kopenhaga salos politikus atvirai vadina korumpuotais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.