Iki administracijos pasikeitimo Vašingtone liko daugiau nei pusantro
mėnesio, todėl ši C.Rice kelionė nebūtinai bus paskutinė, bet problemos,
kurias ji aptars Europoje, tikriausiai jai esant nebus išspręstos ir sausio
pabaigoje atiteks Hillary Clinton.
Londone C.Rice susitiks su savo kolega Britanijoje Davidu Milibandu, o antradienį atskris į Briuselį, kur dalyvaus NATO šalių užsienio reikalų ministrų dviejų dienų posėdyje.
Iš Briuselio JAV valstybės sekretorė vyks į Romą, kur jos laukia derybos
su Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi, o
gruodžio 4 dieną dalyvaus Helsinkyje Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacijos valstybių užsienio politikos žinybų vadovų pasitarime ir
susitiks su Danijos ministru pirmininku Andersu Foghu Rasmussenu.
Kalbėdama trečiadienį spaudo konferencijoje Valstybės departamente C.Rice
pažymėjo, kad per NATO ministrų susitikimą Briuselyje daugiausia dėmesio bus
skiriama dviem temoms: Afganistanui ir Gruzijos ir Ukrainos priėmimui į
Šiaurės Atlanto aljansą.
JAV seniai reikalavo, kad europiečiai padidintų savo kontingentą
Afganistane, ir sutiko, kad jie veiktų pavojinguose šalies rajonuose, kur
dabar pagrindinė karo našta tenka amerikiečiams ir britams.
Jeigu Europos nepadarys nuolaidų Vašingtonui šiuo klausimu, jis taps
vienų pirmųjų nesantaikos obuolių tarp senojo žemyno ir naujo JAV prezidento
Baracko Obamos, kuris yra nusiteikęs iš europiečių
reikalauti to paties.
Kai dėl Gruzijos ir Ukrainos priėmimo į NATO, tai čia susidarė painiava.
Trečiadienį „The New York Times“, kuris paprastai yra gerai informuotas,
pranešė, kad JAV „netikėtai pradėjo siūlyti Europai diplomatinę iniciatyvą,
ragindamos savo sąjungininkus Aljanse pasiūlyti Gruzijai ir Ukrainai narystę
Bendrijoje apeinant ilgas procedūras“.
Kitaip sakant, pagal laikraščio versiją, Vašingtonas pradėjo raginti NATO
paspartinti šių dviejų šalių priėmimą į savo gretas.
Tačiau tą pačią dieną įvyko minėta C.Rice spaudos konferencija, kurioje
ji kategoriškai pareiškė, kad „Gruzija ir Ukraina nepasirengusios narystei,
tai visiškai akivaizdu“, ir sakė, jog nereikalaus, kad Aljansas pakviestų
jas prisijungti prie NATO Narystės veiksmų plano“.
Kai kas padarė iš jos pareiškimo išvadą, kad JAV sutiko jų priėmimo
klausimą padėti toliau į stalčių, kaip ragina kai kurios Europos šalys,
pirmiausia - Vokietija ir Prancūzija.
Tačiau C.Rice taip pat pabrėžė, jog priimti šalį į NATO galima ir be NVP
įvykdymo, kaip buvo priimtos, pavyzdžiui, Lenkija ir Čekija.
Ši pastaba leidžia manyti, kad George`as W.Bushas
nusprendė primygtinai nebereikalauti NVP, jeigu jam taip prieštarauja
sąjungininkai, bet anaiptol neatsisakė ketinimo prastumti Gruzijos ir
Ukrainos priėmimą į NATO.
Šiaip ar taip, ši problema netrukus bus užkelta ant B.Obamos pečių.